VMT spektaklis | MARTI

DATA

2019-11-07, 18:30 val.
Ketvirtadienis

Vieta

Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiauliai

Kaina

11.00 - 25.00 €

Pirkti bilietą
100% saugus apsipirkimas

Pagrindinė renginio informacija

Nuolaidos: moksleiviams, studentams 1 bilietui 15 proc.

Nuolaidos: senjorams 1 bilietui 30 proc.

Nuolaidos: neįgaliesiems 30 proc. (2 bilietams)

Nuolaidos: su Laisvalaikio kortele arba Daily card 15 proc. 2 bilietams

Renginio trukmė: 1 val. 50 min.

Pertrauka: nėra

Bilietai internetu: nebeparduodami likus 1 val. iki renginio pradžios

Svarbi informacija

  • Bilietus įsigyti galima visose TICKET MARKET kasose, PayPost skyriuose (žr. bilietų kasos) bei internetu
  • Vienu kartu galima užsakyti ne daugiau kaip 15 bilietų, perkant internetu
  • Bilietams yra taikomi mokesčiai
  • Bilietai yra negrąžinami ir nekeičiami
  • Daugiau informacijos visą parą: tel. 1588 (pagal Jūsų ryšio operatoriaus tarifus)
VMT spektaklis | MARTI

Žemaitė

MARTI

I dalies spektaklis

Režisierė – Gabrielė Tuminaitė

Dramaturgė – Paulina Pukytė

Scenografas – Vytautas Narbutas

Kostiumų dailininkė – Vilma Galeckaitė-Dabkienė

Kompozitorius – Faustas Latėnas

Šviesų dailininkas – Vaclovas Grinius

 

Vaidina:

Vingienė – Eglė Gabrėnaitė

Vingis – Gediminas Girdvainis

Vingių Jonas – Tomas Kliukas

Katrė – Indrė Patkauskaitė

Driežas – Tomas Stirna

Driežienė – Rasa Jakučionytė

Bobos – Jūratė Brogaitė, Vilija Ramanauskaitė / Ilona Kvietkutė

Katrė – Agnė Kiškytė

Praeivis – Daumantas Ciunis

 

Premjera – 2018 m. spalio 19 d.

Trukmė 1 val. 50 min.

 

Skirtingų kartų Vilniaus mažojo teatro aktorių komanda kartu su režisiere Gabriele Tuminaite ir rašytoja Paulina Pukyte pristato kiekvienam nuo mokyklos suolo žinomo kūrinio – Žemaitės „Marčios“ – sceninę versiją. Spektaklio kūrėjai pateikia naują žvilgsnį į stereotipinėmis interpretacijomis apaugusį kūrinį ir jo personažus – Katrę, jos tėvą, Vingių Joną ir kitus. Ar tikrai šiuolaikinis moterų emancipaciją ir lygias galimybes šlovinantis pasaulis stipriai pasikeitė nuo Žemaitės aprašytojo? Spektaklyje atsispindi kūrėjų bandymai suprasti XIX a. vedybų, šeimos, meilės ir laimės sampratas ir palyginti jas su šiuolaikinėmis.

Mažojo teatro „Marčioje“ neišvysime kaimo buities iliustracijos. Tačiau Vytauto Narbuto sukurta personažų aplinka – apleisto stadiono liekanos – persmelkta ir sukežusių namų, ir vidinio išgverimo atmosferos. Spektaklis kupinas sceninės simbolikos ir apibendrinimų, sukuriančių kone siurrealistinę nuotaiką. Į Vingių namus atvykusi Katrė patenka į tikrą sapno košmarą, iš kurio, deja, išvaduos tik mirtis...

Šį Žemaitės apsakymą apie košmarą, kurį patiria jauna moteris, įklimpusi į Vingių šeimos pelkę, dauguma paskutinį kartą skaitėme (jei apskritai skaitėme) mokykloje. Mano ir mano kartos atveju tai buvo tarybiniais laikais, kai kasdienėje viešojoje aplinkoje beveik nesijautė lyčių nelygybės, tačiau namuose moteris žinojo „savo vietą“, o smurtas šeimoje, kuris tada vadinosi „tik buitinis konfliktas“ (neoficialiai taip vadinamas ir iki šiol), buvo laikomas privačiu žmonių reikalu, į kurį valstybė kištis neprivalo; apie psichologinį smurtą tada apskritai nebuvo kalbos, patyčios kaip reiškinys nebuvo net įvardintas, nebuvo kalbama ir apie feministinį požiūrį. Ir vis tiek Žemaitės aprašytas XIX a. gyvenimas atrodė archaika, „Marčios“ inscenizacijos buvo kostiuminė liaudies muilo opera, o dėl Katrės tragedijos ir tokios beviltiškos moters padėties kalta buvo jau pražuvusi socialinė santvarka. Bet šiandien matome, kad ši istorija taip pat ir apie mus, ir apie tai, kaip privaloma „pagrindinė visuomenės ląstelė“ gali sunaikinti žmogų, ir apie tai, kaip agresyvi, buka, inertiška masė suėda individą. Tai, kas vyksta „Marčioje“, vyko ir prieš 120, ir prieš 50 metų, sėkmingai vyksta ir dabar, patriarchaliniai papročiai ir įpročiai valdo, mąstymo ir elgesio inertiškumas klesti, dėl blogo vyro elgesio moteris vis dar kalta, neištekėti vis dar gėda, kitoks vertas patyčių vien dėl savo kitoniškumo, tik tyčiotis iš vieno dabar jau gali tūkstančiai, o armietiškas „dūchinimas“ apskritai yra tapęs bendravimo norma pačiose įvairiausiose gyvenimo sferose. Ar kas nors pasikeitė į gera? Galbūt mūsų požiūrio taškas?

Paulina Pukytė

Nesinorėjo iliustruoti Žemaitės kūrinyje minimo purvo, rūsčios buities. Juolab kad pati autorė nerašė realistiškai, veikiau rinkosi hiperbolizaciją. Apsakyme metaforiškai kalbama apie tai, kas vyksta žmonių galvose. Problemos slypi žmogaus nuostatose, radikalume, nenorėjime suprasti kito, pokyčių baimėje. Tai ir yra toji baisi buitis, kuri slegia veikėjus.

Gabrielė Tuminaitė

Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai

 

ORGANIZATORIUS:

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

Įmonės kodas 188200375

Gedimino pr. 22, LT-01103 Vilnius

bilietas per 1 min.
Pirkti bilietą
Renginio organizatorius prisiima atsakomybę dėl įvykusio renginio ir jo kokybės. Pinigai už bilietus grąžinami tik neįvykus renginiui ar nukėlus renginio datą. Platintojas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

PERKAMIAUSI