Katinas vaiduoklis Andzu
Rež. Yôko Kuno, Nobuhiro Yamashita
2024 Japonija, Prancūzija
97 min V įgarsinta lietuviškai
Animacinis, visai šeimai
Praėjus trejiems metams po mamos mirties vienuolikmetė Karina patiria dar vieną smūgį – chuliganas tėvas ją palieka gyventi pas senelį, budistų vienuolį. Šventykloje kartu su jais gyvena ir vaiduoklis katinas Andzu – ironiškas, mėgstantis gadinti orą, bet geraširdis padaras. Apimta melancholijos dėl tėvo poelgio ir motinos netekties Karina kartu su Andzu keliauja į pomirtinį pasaulį, tikėdamiesi rasti būdą prikelti mamą.
Režisūra: Yôko Kuno, Nobuhiro Yamashita
Scenarijus: Shinji Imaoka , Takashi Imashiro
Vaidina: Mirai Moriyama, Noa Gotô, Munetaka Aoki, Miwako Ichikawa, Keiichi Suzuki, Shôhei Uno, Mutsuo Yoshioka, Wataru Sawabe, Shingo Mizusawa
Montažas: Toshihiko Kojima
Kamera: Masato Makino
Muzika: Keiichi Suzuki
Prodiusavimas: Pierre Baussaron, Keiichi Kondo, Hiroyuki Neigishi, Emmanuel-Alain Raynal, Shunsuke Yanagisawa
Vertimas: Lina Martišiūtė
Dialogai: įgarsinta lietuviškai
DVI STICHIJOS: NUO QUEEN IKI KLASIKOS GENIJŲ
Ar įmanoma viename vakare sujungti legendinės roko grupės Queen muziką ir nemirtingus klasikos šedevrus
Ar gali smuikas ir fortepijonas papasakoti istoriją, kurioje išnyksta ribos tarp skirtingų muzikos pasaulių?
Lapkričio 5 d. 18 val. Rokiškio kultūros centre į šiuos klausimus atsakys du ryškūs Lietuvos scenos menininkai – smuiko virtuozas Zbigniev Levicki ir vienas talentingiausių šios kartos Lietuvos dirigentų ir pianistų Vytautas Lukočius.
Programa „Dvi stichijos: nuo Queen iki klasikos genijų“ – tai daugiau nei koncertas. Tai dviejų muzikinių pasaulių susitikimas, kuriame klasikos didybė susilieja su roko laisve, o gerai pažįstamos melodijos įgauna naują skambesį.
Virtuoziškas atlikimas, netikėtos aranžuotės, improvizacijos ir emocionalūs muzikos dialogai kvies iš naujo atrasti kūrinius, kuriuos pažįsta milijonai klausytojų visame pasaulyje.
Jei mėgstate muziką, kuri stebina, įkvepia ir nepalieka abejingų – šis vakaras skirtas Jums.
BROLIŲ TAUTKŲ RONDO švenčia 50 – IES METŲ ĮKŪRIMO JUBILIEJŲ
Mielieji, anonsuoti BROLIŲ TAUTKŲ RONDO reiškinį mažame plotelyje – užduotis neįmanoma!
Štai faktai:
-1976 m. grupė susikūrė
-Pirmieji grupės dalyviai: ALVIDAS TAUTKUS, GINTAUTAS TAUTKUS, ANTANAS MORKEVIČIUS, ARŪNAS ARMONAS, ROMAS UŽUSIENIS.
-1984 m. liepos 16d. Kultūros ministerija suteikė grupei neetatinio filharmonijos kolektyvo statusą ir patvirtino ‘’RONDO’’ vardą.
Repertuaras
LAUKŲ GĖLE; PELENĖ; TREČIAS ATSIDUSIMAS, LIETUVA, DUBYSOS VAIKAI; MARGARITA; ŽALGIRI; EGLE, MANO SESE; PRISIGLAUSK; ŽODŽIAI; AMŽINAS LAUKIMAS ir daugelis kitų.
Štai atsiliepimai:
Mūsų širdžių grupė … Tautos dainiai … Nuostabios, amžiams išliekančios dainos … Labai ir patriotiški dainų tekstai … Pati geriausia visų laikų Lietuvos grupė … ir t.t.
Bet – iš tikrųjų ….
BROLIŲ TAUTKŲ RONDO – tai grupė su nepakartojama kūrimosi ir formavimosi istorija.
Su daugybe artistų, kurie grupėje augo, vystėsi įnešdami į grupės veiklą daugybę spalvų. Su sudėtingais cenzūravimo epizodais. Su grupės veiklos uždarymu – atidarymu. Apskritai grupės veikloje yra dalyvavę per 50 įvairių asmenų. Tai patriotinė grupė, Lietuvos šaukliai, kurios vien vardą išgirdus sukyla aistros, net ir šiandien! Visi to ‘’ RONDO’’ gviešiasi, visiems jo reikia. Tai byloje nei daug, nei mažai – tik tiek, jog tai buvo talentingas darinys, kuris išliks amžiams, kas ir kaip benorėtų iškraipyti istorinius faktus, kas ir kaip bebandytų populiariausius Lietuvos dainų šimtukus organizuoti – iš žmonių atminties BROLIŲ TAUTKŲ RONDO neišstumsi! Žmonės žino KAS YRA KAS.
APIE KONCERTĄ
Taigi – susibūrė pirmieji BROLIŲ TAUTKŲ RONDO dalyviai ir sumanė paminėti grupės įkūrimo 50-ies metų Jubiliejų.
Jubiliejiniam koncertui parinko repertuarą, kuris siekia pačią pradžią nuo 1978 metų iki 1988 metų (į kurį patenka visos aukščiau minėtos dainos)
Tuomet kreipėsi į kompozitorių, aranžuotoją prodiuserį RAIGARDĄ TAUTKŲ, kad minėtos dainos skambėtų ne tik taip pat kaip ir prieš 50 metų, bet ir naujai, šviežiai, kad šiandieniniam žiūrovui, jos būtų savos ir priimtinos.
Taip ir įvyko. Tačiau RAIGARDAS dar prie programos pridėjo ir ŠAMPANINĮ KAUNO CHORĄ ir tuomet koncertas tapo dar puošnesnis ir įspūdingesnis.
Jeigu atvirai – tai koncertas tapo toks įspūdingas, jog žiūrovai po koncerto nė nemano skirstytis reikalaudami pakartot ir dar kartą pakartot. Jau nekalbant apie tai, jog viso koncerto metu žiūrovai ploja, dainuoja kartu ir į pabaigą – jau visi ir šoka!!!
Tai taip miela, taip gražu, jog norisi kiekvieną apkabint ir padėkot už tai- jog apsilankė, už tai -jog prisimena, už tai - jog vis dar myli!
AČIŪ Jums, Mielieji! Atvykite! Susitiksime! Mes norime, jog kartu su mumis atšvęstų šį Jubiliejų visa LIETUVA! Juk visi puikiai suprantame – jog toks Jubiliejus vargu ar bepasikartos!
Raimondas Šilanskas GAUDO
Juodo humoro legenda vėl išsiruošė į medžioklę – šįkart gaudo juoką ir žiūrovus! Anekdotų karalius Raimondas Šilanskas grįžta į sceną su nauja programa „GAUDO“ – ilgai lauktu koncertiniu turu po Lietuvą. Tai išskirtinis pasirodymų ciklas, kupinas aštraus humoro, netikėtų istorijų ir meistriškos improvizacijos, kur žodžiai skrieja kaip kabliukai, o juokas pagauna net pačius rimčiausius.
Šilanskas vėl scenoje – autentiškas, gyvas, be filtrų ir be tabu. Jo pasirodymuose netrūksta ironijos, atpažįstamų gyvenimo situacijų ir tų legendinių momentų, dėl kurių juokiasi visa salė.
Nepraleisk – tai ne šiaip šou, tai juoko žvejyba, kurioje laimikis būsi TU!
INSTRUKTORIUS
PREMJERA: 2026 10 30
TRUKMĖ: 90 min.
CENZAS: N-16
REŽISIERIUS: Robertas Kuliūnas
VAIDINA: Justinas Jankevičius, Dominykas Klajumas, Konstantinas Kučko, Gytis Pintulis, Dovydas Stončius, Indrė Endriukaitė, Rasa Marazaitė, Ramūnas Rudokas
“Instruktorius” - Dominyko Klajumo ir Beno Lastausko parašyta, holivudinio stiliaus ir be lietuviško kino raugo gimusi komedija, kurioje Martynas (Justinas Jankevičius), pasikėlęs, bet geros širdies vilnietis, per kvailumą ir mandrumą praranda automobilio teises. Numojęs į tai ranka, Martynas eilinį kartą supykdo savo nėščią sužadėtinę, kuri jį palieka ir išvyksta pas tėvus. Bandydamas ją susigrąžinti pagrindinis herojus leidžiasi į iš pažiūros neypatingą teisių atgavimo kelionę, kurioje sutinka Instruktorių (Dominyką Klajumą), keistos vairavimo mokyklos, dar keistesnį mokytoją. Martynui teisių atgavimas tampa didžiausiu gyvenimo išbandymu, kuriam diriguoja nurautasis instruktorius. Jis Martyną netik privers verkti, juoktis, raudonuoti iš gėdos bet ir suprasti tiesą: Teises išlaikyt sunku. Nervus dar sunkiau!
RENGINYS NEĮVYKS
ELEKTRONINIŲ BILIETŲ GRĄŽINIMAS
https://www.ticketmarket.lt/
KASOS BILIETŲ GRĄŽINIMAS: BILIETAI GRĄŽINAMI BILIETŲ KASOJE
„Skyrybos karo metu“ (rež. Andrius Blaževičius)
Meilės drama
Marius Repšys, kokio dar nematėte, ir Žygimantė Elena Jakštaitė, kurią bus sunku pamiršti. Vieni ryškiausių šių dienų Lietuvos kino aktorių susitinka jausmų kupinoje meilės dramoje „Skyrybos karo metu“, kuri pateko net į JAV kino teatrus.
Marija – ambicinga didelės reklamos agentūros skyriaus vadovė. Vytas – savęs ieškantis kino režisierius. Atrodytų, judviejų santuokai nieko netrūksta. Pora gyvena nepriekaištingo interjero namuose, augina dukrą. Šeima kaip šeima. Bet Marija jaučiasi nelaiminga. Kai moteris pagaliau ryžtasi prisipažinti, kad nori skirtis, atviram pokalbiui pasirenka blogiausią įmanomą laiką. Ar skyrybos visada reiškia nesėkmę? O galbūt, priešingai, viskas tik į gera? Galiausiai, kas pasakys, kaip išsiskirti gražiuoju? Instrukcijos nėra, o įtampa tik auga.
Trečiasis „Sidabrinių gervių“ laureato Andriaus Blaževičiaus filmas prestižiniame Sandanso kino festivalyje (JAV), kurį įkūrė „Oskaro“ laureatas aktorius Robertas Redfordas, pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Filme M. Repšys („Kinų jūra“, „Šventasis“) suvaidino švelniausią savo karjeros vaidmenį, o 2021 m. kylančios Europos kino žvaigždės apdovanojimą pelniusi Ž. E. Jakštaitė („Bėgikė“, „Renovacija“) dar kartą įrodė, kad jai šiuolaikiniame lietuviškame kine beveik nėra lygių.
Filme taip pat vaidina žiūrovų simpatijas pelniusi jaunoji aktorė Amelija Adomaitytė, Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“, „Poetas“, „Piligrimai“), Larisa Kalpokaitė („Laimingos žvaigždės“, „Poilsiautojai“, „Nekviesta meilė“), Rimantas Bagdzevičius („Nekviesta meilė“).
„Variety“: „Šmaikšti, subtiliai dilginanti scenaristo ir režisieriaus A. Blaževičiaus komedija – ir empatiška, ir chirurginė, atskleidžianti partnerių bandymus vidinį nerimą paversti socialiniu aktyvizmu.“
„Rolling Stone“: „Tai, kas prasideda kaip realistiška buitinė drama apie žlugusią santuoką, pamažu virsta kandžia satyra apie vertybių išbandymą.“
RogerEbert.com: „Painiava, kurią jaučiate bandydami suderinti kasdienį gyvenimą su ateities baime, yra universali visame pasaulyje.“
PAGRINDINĖ INFORMACIJA:
Režisierius: Andrius Blaževičius
Vaidina: Žygimantė Elena Jakštaitė, Marius Repšys, Amelija Adomaitytė, Indrė Patkauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Rimantas Bagdzevičius
Gamybos įmonės: M FILMS, Red Lion, Feline Films, Bionaut
Trukmė: 108 min
Žanras: meilės drama
Formatas: DCP, 2K
Šalys: Lietuva, Liuksemburgas, Airija, Čekija
Kalba: lietuvių, anglų, rusų
Cenzas: N-16
Išleidimo data kino teatruose: 2026 m. rugsėjo 18 d.
Menopauzė – tai iššūkį keliantis laikotarpis moters gyvenime, kuris prasideda sulaukus vidurinio amžiaus. Šiame etape organizme vyksta įvairūs pokyčiai, turintys įtakos ne tik fizinei, bet ir psichologinei moters gerovei. Hormonų disbalansas gali paveikti mąstymą, emocijų raišką ir elgesį, padaryti moterį jautresne, kai kuriais atvejais netgi irzlesne bei piktesne.
Menopauzės tema dažnai laikoma „tabu“, nes moterys retai dalinasi šia patirtimi su kitomis moterimis, ypač vyresnio amžiaus. Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, menopauzės tema nėra viešai aptariama, jaučiamas informacijos apie tai trūkumas. Šis etapas yra sudėtingas psichologiškai. Ne visos moterys jį lengvai priima, o kartais reikia ilgesnio laiko prisitaikyti prie pokyčių. Moteris, visą gyvenimą žinojusi, kad gali atvesti į pasaulį naują gyvybę, dabar privalo susitaikyti su tuo, kad šios funkcijos nebegalioja. Tai gali sukelti savotišką nepakankamumo jausmą – galbūt aš nebe tokia vertinga, kokia buvau anksčiau? Tokios mintys gali sukelti tuštumo jausmą ir paveikti savivertę bei pasaulėjautą. Moteriai kyla įvairių apmąstymų ir svarstymų. Menopauzės laikotarpis gali jaustis tarsi skambutis, pranešantis, kad ji sensta, ir kad gyvenime įvyksta kažkas nesustabdomo. Kartais moterį gali kankinti mintys apie savo vertę ir tapatumą. Nepaisant to, daug moterų, sulaukusios menopauzės, išlieka žavingos, jaunatviškos, energingos ir darbingos. Mintys apie menopauzę ir senėjimą gali išmušti jas iš pusiausvyros ir visa tai gali sukelti depresiją ar kitas ligas. Bet galiausiai tai nėra tik apie senėjimą – tai yra apie tai, kas aš esu, būdama moteris, ir gebėjimą gyventi visavertį gyvenimą.
„Knygos teatro kūrybinė komanda spektakliu ,,Meno pauzė”, siekia garsiai kalbėti apie moterų jausmus bei išgyvenimus šiuo gyvenimo laikotarpiu. Tai interaktyvi komedija, skirta moterims, kurioje per komiškas situacijas nagrinėjamos menopauzės metu patiriamos krizės. „Meno pauzė“ ne tik kelia žiūrovų nuotaiką, bet ir siekia pakeisti visuomenės požiūrį į menopauzę. Spektaklį norima rodyti ir onkologinėmis ligomis sergančiomis moterims, kurios taip pat patiria įvairių, gerbūviui ir emocinei sveikatai darančių įtaką išgyvenimų. Taip pat komediją planuojama rodyti moterų krizių centrams, pagalbos linijų, esančių Vilniaus mieste, vienijamoms moterims.
Spektaklis sukurtas įtraukiant humoro ir meninio pasirodymo elementus, kurie skatina pozityvų ir priimtiną požiūrį į šį gyvenimo etapą. Siekiama akcentuoti tarpdisciplininio meno formų potencialą, jungiant teatrą ir socialinius tinklus, kuriant aktyvų bendravimą su auditorija.
Projekto metu moterys taip pat aktyviai įtraukiamos į socialinius tinklus, ypač „Facebook“, kuriame yra sukurta uždaras moterų grupė „Visos mes Ievos“. Šioje grupėje moterys skatinamos dalintis informacija, klausimais, diskutuoti apie menopauzę bei taip plėsti bendruomenę, skatinti viena kitos supratimą bei moterų solidarumą.
Projekto tikslinė auditorija yra vidurio amžiaus moterys (40-60 metų), kurios jau yra patyrusios menopauzę arba artėja link šio laikotarpio, taip pat moterys, kurios patiria įvairias gyvenimo krizes, sergančias onkologinėmis ligomis. Šio projekto tikslas yra plėsti meninės išraiškos galimybes, integruojant edukacinius ir pramoginius elementus. Spektaklis suteikia unikalią galimybę („Facebook“ grupė), skirtą skleisti informaciją moterų tarpe apie fizinius ir emocinius aspektus menopauzės laikotarpiu, teikiant tikslią informaciją ir paneigiant mitus. Grupėje pabrėžiamas moterų įgalinimas atvirai diskutuoti apie menopauzę, padedant suprasti kūno pokyčius ir yra kuriama palaikanti bendruomenė.
Projekto dalyviai skatina dialogo sukūrimą tarp skirtingų kartų moterų, siekdami gilesnio viena kitos supratimo ir empatijos. Tai kuria bendruomenę, kurioje nuolat vyksta diskusijos ir skatinamas viena kitos palaikymas, siekiant užtikrinti, kad projekto poveikis taptų nuolatine praktika, o ne tik vienkartinė patirtimi.
Projekto meninė vertė: Spektaklis naudoja komiškas situacijas ir humorą, kad pritrauktų auditorijos dėmesį. Komedijos elementai ne tik prideda lengvumo atmosferai spektaklio metu, bet ir padeda pašalinti gėdos jausmą, kuris dažnai lydi svarstant apie menopauzę. Interaktyvumas leidžia žiūrovams aktyviai dalyvauti ir bendrauti su aktoriais taip stiprinant bendruomenės jausmą ir sukuriant artimesnį ryšį tarp scenos ir auditorijos.
Projekto kultūrinė vertė : „Knygos teatras“ akcentuoja kultūrinę vertę, kurdamas platformą, kurioje menopauzė nebelaikoma „tabu“, o diskusijos apie šią temą tampa ne tik priimtinos, bet ir svarbios kultūrinės erdvės dalys. Spektaklis skatina kultūrinį dialogą, nes jame dalyvauja įvairių amžių ir socialinės grupės atstovės. Tai prisideda prie skirtingų perspektyvų ir patirties pripažinimo. „Facebook“ grupė „Visos mes Ievos“, prisideda prie moterų bendruomenės formavimo. Toks bendravimas ir informacijos mainai sustiprina kultūrinius ryšius tarp moterų.
PROJEKTO TIKSLINĖS GRUPĖS DYDIS: Režisierė - Redita Dominaitytė Spektaklio aktoriai - Redita Dominaitytė, Justė Zinkevičiūtė/ Veronika Tarasevičiūtė - Šiaulytienė, Inga Maškarina
Sykiu ne kartą kūrę Lietuvos menininkai – kompozitorius Andrius Šiurys, poetas, libretininkas ir dramaturgas Dainius Gintalas bei režisierius Žilvinas Vingelis, kartu su choru „Polifonija“ ir kūrybine komanda kuria šiuolaikines temas atliepiantį, poetišką, muzikinį scenos meno kūrinį.
Vokalinio-instrumentinio renginio, kuris taip pat yra XLI festivalio RESURREXIT dalis, šerdimi tapo 2021 m. išleista, žinomo Lietuvos libretininko ir poeto Dainiaus Gintalo knyga „Vienos vasaros giesmė“, kuri kritikų aptariama geriausio prancūziško siurrealizmo, poetinės prozos ir sąmonės srauto literatūros kontekste.
Siužeto epicentre – nuo miesto atsiskyręs lyrinis subjektas, siekiantis autentiško santykio su savo praeitimi, dabartimi, buitimi ir atmintimi. Jis nesmerkia praėjusio audringo, bohemiško ir miesčioniško gyvenimo, bet permąsto jį iš poetinės distancijos perspektyvos. Palikęs šį laikotarpį užnugaryje ir atrandantis kitas gyvenimo vertybes reflektuoja naujo, kitokio, laisvo ir atsakingo žmogaus poreikį pasaulio ateičiai.
Tekste nuolat minimi Lietuvos simboliai, įvaizdžiai, kultūriniai ir socialiniai kontekstai, miestai, autoriai, žinomi asmenys, baltų dievai lygiavertiškai priešpastatyti greta kultūriškai atpažįstamų fundamentalių vakarų literatūros autorių, antikos mitų, intertekstų ir kontekstų.
Atlikėjai:
Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“
(meno vadovas ir vyr. dirigentas Povilas Vanžodis)
Ugnius Dičiūnas – anglų ragas
Aleksej Asanavičius – valtorna
Džiugas Daugirda – perkusijos
Julija Vingelė – fortepijonas
Marija Pranskutė – smuikas
Deividas Dumčius – violončelė
Gediminas Stepanavičius – kontrabosas
Dirigentas – Linas Balandis
Libreto autorius – Dainius Gintalas
Kompozitorius – Andrius Šiurys
Režisierius – Žilvinas Vingelis
Vaizdo projekcijų menininkas – Tomas Stonys
Choreografė – Vaiva Paukštė
Scenografė ir kostiumų dailininkė – Kotryna Klara Rupainytė
Garso režisierius – Svajūnas Ilčiukas
Aktorių balsų įrašai:
Paulina Simutytė
Airida Gintautaitė
Eglė Grigaliūnaitė
Aleksas Kazanavičius
Paulius Markevičius
Matas Dirginčius
Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija ir Šiaulių miesto savivaldybė
Partneriai:
Utenos kultūros centras
Kretingos kultūros centras
Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centras
Šiaulių I-oji muzikos mokykla
Futbolo akademija „Šiauliai
Kas būtų, jei į mokyklą, pilną monstrų, netyčia patektų... visiškai paprasta mergaitė?!
Mija niekada nesijautė pritampanti prie kitų - net su tikra seserimi jos skiriasi lyg diena ir naktis... Vis dėlto, po nemalonaus nutikimo mokykloje (kai, žinoma, ir vėl kalčiausia tampa Mija) jos laukia pats netikėčiausias nuotykis - perkėlimas į paslaptingą Rotvudo akademiją, kur visi mokiniai yra tikri... monstrai! Kartu su savo ištikimu augintiniu, žiurke Kventinu, Mija stengiasi ne tik išsaugoti savo paslaptį, kad yra žmogus, bet ir susirasti naujų draugų. Geriau pagalvojus, tai neturėtų būti taip sunku, juk jos išdaigos praeitoje mokykloje buvo išties monstriškos!
Visgi, naujosios akademijos direktorius žmonių negali pakęsti ir netrukus Mija sužino, kad jis rezga pavojingą planą. Norint jį sustabdyti, mergaitei teks susivienyti su tais, kurių iš pradžių bijojo labiausiai - monstrais!
Draugystė, drąsa, paslaptys ir būrys smagių pabaisų - visa tai laukia šiame linksmai šiurpiame nuotykyje, kuris puikiai tiks rudeniškam Helovino sezonui.
Lietuviškai dubliuotas animacinis filmas visai šeimai „Monstirukė Mija“ kino teatruose pasirodys per patį Helovino savaitgalį - jau spalio 30 d.!
Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje?
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Sofija“, kuris drąsiu žvilgsniu sužadins tai, kas (ne)tikėta, o gal ir neretai nutylima. M. K. Čiurlionio metai kupini dėmesio ryškiausiems jo nuopelnams bei įspūdingai menininko biografijai, kas spektaklio kūrėjus įkvėpė priešingam sumanymui – itin jautriai ir atvirai (iš)pažinčiai su jo didžiąja mūza Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.
„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje, nepelnytai primirštas indėlis. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi, daugybę vaidmenų savyje sutalpinusi moteris. Jos meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujas spektaklis paveikia judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, intymiausius lūžius bei virsmus. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?
„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja kūrėjai.
Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.
Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad nebeatlaikoma psichologiškai. Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.
Šokio spektaklis išskirtinai remsis M.K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Čiurlionio darbams būdinga unikali sintezė tarp muzikos ir vaizduojamojo meno, gili simbolika, dvasiniai ir gamtos motyvai. Svarbūs ir biografiniai faktai, per kuriuos atsiskleis pagrindiniai mūsų spektaklio veikėjai. Čiurlionio biografija pasakoja apie genialų žmogų, kuris jungė muziką, tapybą, literatūrą ir filosofiją. Kviečiama Čiurlionį pažinti ne tik kaip didį kūrėją, bet ir kaip žmogų – žemišką, mums rezonuojančią asmenybę, su visais dramatiškais gyvenimo faktais, išgyventais vidiniais sunkumais, su kuriamu santykiu į aplinką, žmones, dialogu su kūryba. Paraleliai atsivers ir moteriškumo linija – ryški Sofijos asmenybė ir nuopelnai, jos gyvenimo istorija bei santykis su mylimuoju. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje įkvėpimo bus semiamasi iš M.K.Čiurlionio tapybos. Spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M.K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless” muzika.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Vienytis kviečia: projektą iš dalies finansuojanti LR Kultūros ministerija, informacinis partneris LRT.
KŪRYBINĖ KOMANDA:
Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė
Dramaturgė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius: Martynas Bialobžeskis
Kostiumų dailininkė: Elvita Brazdylytė
Scenografas: Modestas Jančiulis
Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas
Solistai:
Sofija: Paulina Čistovaitė / Goda Mikuckytė
Čiurlionis: Marius Pinigis / Robertas Vinik
Atlikėjai:
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė
Informuojame, kad koncertas visai šeimai „Linksmasis kaminkrėtys ir orkestras ant stogo“, kuris turėjo įvykti spalio 20 dieną yra perkeltas į lapkričio 6 dieną.
Bilietai galios tie patys. Jų keisti nereikia.
Jeigu nauja renginio data netinka, dėl bilietų grąžinimo prašome kreiptis į bilietų platintoją.
Organizatoriai atsiprašo už nepatogumus.
Lapkričio 6 d. 18 val. Šiaulių kultūros centro Rėkyvos kultūros namuose vyks Klaipėdos kamerinio teatro „Tučiai“ televizijos aktoriaus bei režisieriaus Tomo Sipavičiaus teatralizuotas koncertas visai šeimai „Linksmasis kaminkrėtys ir orkestras ant stogo“.
Tai interaktyvus teatralizuotas koncertas, kuriame nuobodžiaujančius aplanko Linksmasis kaminkrėtys, gyvenantis ant stogo ir nuolat prisigalvojantis įvairių linksmų, neįtikėtinų dalykų. Kaminkrėtys visus pakvies keliauti stogais, kur gyvena lietus, voras Būgnas, svirplys, Keistuolė Gretė, išdidūs katinai ir visi jie groja Kaminkrėčio orkestre.
Skambant 10-čiai autorinių dainų pamatysite, kad gali groti ne tik vorai, katinai ar lietus. Muzikos instrumentai slypi mūsų rankose, kojose, burnytėse bei širdyse ir jų pagalba galime sukurti neįtikėtiną orkestrą.
Bilieto kaina 6 Eur*. Renginio dieną, spalio 20 d., 16–18 val. bilietus bus galima įsigyti Rėkyvos kultūros namuose.
Rekomenduojamas amžius – iki 9 metų amžiaus vaikams.
Renginio trukmė: ~45 min.
Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Mieli lankytojai, dalyvaudami renginiuose neprieštaraujate, kad galite būti filmuojami ar fotografuojami, o jūsų nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
© Ticket Market. Visos teisės saugomos | Sukurta WEBIN
