2022 metų rudenį Telšiuose vykusio II profesionalaus šokio festivalio ,,ŠOKAS 2022-ieji“ metu vyko ir jaunųjų Telšių Žemaitės dramos teatro šokėjų, vadovaujamų Inos Levickienės, kūrybinės dirbtuvės su žymiais šalies choreografais. ŠOKO kūrybinių dirbtuvių metu su balerina Kristina Tarasevičiūte sukurta šokio miniatiūra ,,Spalvotas sapnas“, kuri vaikus kviečia į pasakos, sapno, o gal ir nuostabiai jaukios realybės laiką, kuriame atgyja lėlės, gimsta svajonės, kur labai gera, šviesu ir tikra. Suaugusiam žiūrovui tai puiki galimybė trumpam grįžti į vaikystę, kur būta tiek daug stebuklų...

Vaikų knygų autorius ir iliustratorius – Kęstutis Kasparavičius, Lietuvos bei užsienio leidėjams puikiai pažystamas kūrėjas. Nuo 1984 metų K. Kasparavičius dirba kaip laisvas dailininkas ir iliustruoja knygas vaikams, o kai kurios iš jų – ne tik iliustruotos, bet ir parašytos. Knygos išverstos į 22 kalbas: vokiečių, anglų, prancūzų, katalonų, portugalų ir kitas. Iliustratorius aktyviai bendrauja su mažaisiais skaitytojais.

Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? Kas, jeigu Teismas įpareigotų tas paslaptis atskleisti?

Teismas – pašėlusi vienos dalies komedija apie santuoką, ilgalaikių santykių iliuzijas, tiesą ir viską išduodančius… naujus apatinius.

Įtarimų apimta Žmona (Ineta Stasiulytė) pakviečia savo Vyrą (Kęstutis Cicėnas) valgyti varškės apkepo, bet vietoj pietų jie patenka tiesiai į Teismo rūmus, kur juos pasitinka Teisėja (Larisa Kalpokaitė).

Tiesos paieškos virsta absurdišku mūšiu, intymiausiomis namų paslaptimis ir krūva kaltinimų. Ar turėti paslapčių yra nusikaltimas? Kas namuose per stipriai užsuka agurkus? Ar skylė apatiniuose - įrodymas? Po perdėtomis emocijomis ir nepagrįstais kaltinimais slepiasi tikri jausmai, meilės ilgesys ir apgavystės. Juos visus išspręs Teismas!

Teismas – tai pilna tikro, nuoširdaus žmogiškumo komedija apie porų nesusikalbėjimą, vyrišką logiką, moterišką intuiciją ir norą bet kokia kaina būti “teisiu”. Tik ar tiesoje slypi tikroji meilė?

Spektaklis kviečia žiūrovus į juoko kupiną teismo salę, kurioje niekas nėra kaltas – ir visi vis tiek kalti, nes nori būti mylimi.

Režisierius – Justinas Krisiūnas, žinomas dėl žiūrovų pamėgtų kūrinių kine ir teatre.

Prodiuseris Matas Valiulis

Scenografija: Grigorijus Zundelovičius

Kostiumų dailininkė Marija Valeškaitė

Grimo dailininkė Vanesa Rimkutė

Vaidina Ineta Stasiulytė, Larisa Kalpokaitė, Kęstutis Cicėnas

„Skyrybos karo metu“ (rež. Andrius Blaževičius)

Meilės drama

Marius Repšys, kokio dar nematėte, ir Žygimantė Elena Jakštaitė, kurią bus sunku pamiršti. Vieni ryškiausių šių dienų Lietuvos kino aktorių susitinka jausmų kupinoje meilės dramoje „Skyrybos karo metu“, kuri pateko net į JAV kino teatrus.

Marija – ambicinga didelės reklamos agentūros skyriaus vadovė. Vytas – savęs ieškantis kino režisierius. Atrodytų, judviejų santuokai nieko netrūksta. Pora gyvena nepriekaištingo interjero namuose, augina dukrą. Šeima kaip šeima. Bet Marija jaučiasi nelaiminga. Kai moteris pagaliau ryžtasi prisipažinti, kad nori skirtis, atviram pokalbiui pasirenka blogiausią įmanomą laiką. Ar skyrybos visada reiškia nesėkmę? O galbūt, priešingai, viskas tik į gera? Galiausiai, kas pasakys, kaip išsiskirti gražiuoju? Instrukcijos nėra, o įtampa tik auga.

Trečiasis „Sidabrinių gervių“ laureato Andriaus Blaževičiaus filmas prestižiniame Sandanso kino festivalyje (JAV), kurį įkūrė „Oskaro“ laureatas aktorius Robertas Redfordas, pelnė geriausio režisieriaus apdovanojimą. Filme M. Repšys („Kinų jūra“, „Šventasis“) suvaidino švelniausią savo karjeros vaidmenį, o 2021 m. kylančios Europos kino žvaigždės apdovanojimą pelniusi Ž. E. Jakštaitė („Bėgikė“, „Renovacija“) dar kartą įrodė, kad jai šiuolaikiniame lietuviškame kine beveik nėra lygių.

Filme taip pat vaidina žiūrovų simpatijas pelniusi jaunoji aktorė Amelija Adomaitytė, Indrė Patkauskaitė („Išgyventi vasarą“, „Poetas“, „Piligrimai“), Larisa Kalpokaitė („Laimingos žvaigždės“, „Poilsiautojai“, „Nekviesta meilė“), Rimantas Bagdzevičius („Nekviesta meilė“).

„Variety“: „Šmaikšti, subtiliai dilginanti scenaristo ir režisieriaus A. Blaževičiaus komedija – ir empatiška, ir chirurginė, atskleidžianti partnerių bandymus vidinį nerimą paversti socialiniu aktyvizmu.“

„Rolling Stone“: „Tai, kas prasideda kaip realistiška buitinė drama apie žlugusią santuoką, pamažu virsta kandžia satyra apie vertybių išbandymą.“

RogerEbert.com: „Painiava, kurią jaučiate bandydami suderinti kasdienį gyvenimą su ateities baime, yra universali visame pasaulyje.“

PAGRINDINĖ INFORMACIJA:

Režisierius: Andrius Blaževičius

Vaidina: Žygimantė Elena Jakštaitė, Marius Repšys, Amelija Adomaitytė, Indrė Patkauskaitė, Larisa Kalpokaitė, Rimantas Bagdzevičius

Gamybos įmonės: M FILMS, Red Lion, Feline Films, Bionaut

Trukmė: 108 min

Žanras: meilės drama

Formatas: DCP, 2K

Šalys: Lietuva, Liuksemburgas, Airija, Čekija

Kalba: lietuvių, anglų, rusų

Cenzas: N-16

Išleidimo data kino teatruose: 2026 m. rugsėjo 18 d.

Kirstuko dydžio herojinis epas!

Ką daryti, jei tavo pasauliui gresia mirtinas pavojus, o vienintelis legendinėje pranašystėje paminėtas gelbėtojas labiau domisi pietumis nei žygdarbiais? Kirstukas Gudis neturi įspūdingos raumenų jėgos ar stulbinančios išminties, bet jis turi tai, ko neturi kiti – talentą patekti į nepaprastai juokingas situacijas.

Lietuvių animacinė nuotykių komedija patvirtina seną liaudies išmintį, kad svarbu ne ūgis! Net patys mažiausi miško plėšrūnai kirstukai, veikdami vieningai kaip kumštis, gali nuversti kalnus! Ar bent jau netyčia nuo jų nusiristi… Puiki nuotaika ir juoko dozė visai šeimai – garantuota!

Režisierius: Marcin Wasilewski

Scenarijaus autoriai: Tomasz Samojlik, Maciej Kur

Kompozitoriai: Michał Jacaszek

Filmo dailininkas: Gediminas Skyrius

Aktoriai: Ainis Storpirštis, Birutė Belada Tauterytė, Liucija Nenartavičiūtė, Jurgis Marčėnas, Vytautas Rašimas, Dalius Skamarakas, Vitalija Mockevičiūtė, Darius Miniotas, Saulė Rašimaitė

Prodiuserė: Ewelina Gordziejuk

Koprodiuserė: Agnė Adomėnė

Filmo žanras: animacinė nuotykių komedija visai šeimai

Pagaminimo metai – 2026

Pagaminimo šalis: Lietuva, Lenkija

Trukmė – 75 min. 

Amžiaus cenzas – V

Kirstuko dydžio herojinis epas!

Ką daryti, jei tavo pasauliui gresia mirtinas pavojus, o vienintelis legendinėje pranašystėje paminėtas gelbėtojas labiau domisi pietumis nei žygdarbiais? Kirstukas Gudis neturi įspūdingos raumenų jėgos ar stulbinančios išminties, bet jis turi tai, ko neturi kiti – talentą patekti į nepaprastai juokingas situacijas.

Lietuvių animacinė nuotykių komedija patvirtina seną liaudies išmintį, kad svarbu ne ūgis! Net patys mažiausi miško plėšrūnai kirstukai, veikdami vieningai kaip kumštis, gali nuversti kalnus! Ar bent jau netyčia nuo jų nusiristi… Puiki nuotaika ir juoko dozė visai šeimai – garantuota!

Režisierius: Marcin Wasilewski

Scenarijaus autoriai: Tomasz Samojlik, Maciej Kur

Kompozitoriai: Michał Jacaszek

Filmo dailininkas: Gediminas Skyrius

Aktoriai: Ainis Storpirštis, Birutė Belada Tauterytė, Liucija Nenartavičiūtė, Jurgis Marčėnas, Vytautas Rašimas, Dalius Skamarakas, Vitalija Mockevičiūtė, Darius Miniotas, Saulė Rašimaitė

Prodiuserė: Ewelina Gordziejuk

Koprodiuserė: Agnė Adomėnė

Filmo žanras: animacinė nuotykių komedija visai šeimai

Pagaminimo metai – 2026

Pagaminimo šalis: Lietuva, Lenkija

Trukmė – 75 min. 

Amžiaus cenzas – V

Atkuriamosios dokumentikos filmas „Tulpiniai. Lemtinga klaida“ pasakoja  apie vieną žiauriausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių – „Tulpinius“ ir teisėsaugos pareigūnų pastangas sustabdyti jos veiklą. „Tulpinių" preciziškas atsargumas, žvėriška tvarka, nusikaltimų planavimas pagal horoskopą, sapnininką, gaujos narių tarpusavio baimė ir protu nesuvokiamas gaujos žiaurumas, leido jiems daryti rezonansinius nusikaltimus, kol jie nepadarė lemtingos klaidos. Filmas įtraukia  lyg detektyvas, parodoma su kokiais iššūkiais susidūrė teisėsauga, siekdama surinkti įrodymus, išaiškinti sunkius nusikaltimus ir patraukti kaltuosius atsakomybėn. Tai pasakojimas ne apie nusikaltėlių šlovę, o apie teisingumo triumfą.

PREMJERA: 2026 10 02

PLATINA VŠĮ PILIETINĖ MEDIJA

TRUKMĖ:

CENZAS: N-16

REŽISIERIUS: Andrius Lygnugaris

VAIDINA: Pagrindinius vaidmenis filme atlieka aktoriai Vainius Sodeika, Mindaugas Ancevičius, Emilis Pavilionis, Aidas Barkauskas. Prisiminimais filme dalinasi pirmasis nepriklausomos Lietuvos Kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas, prokurorai Artūras Urbelis, Algimantas Kliunka, tuometis "Aro" vadas Viktoras Grabauskas, policijos pareigūnai Algirdas Matonis, Artūras Garla ir kiti.

Atkuriamosios dokumentikos filmas „Tulpiniai. Lemtinga klaida“ pasakoja  apie vieną žiauriausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių – „Tulpinius“ ir teisėsaugos pareigūnų pastangas sustabdyti jos veiklą. „Tulpinių" preciziškas atsargumas, žvėriška tvarka, nusikaltimų planavimas pagal horoskopą, sapnininką, gaujos narių tarpusavio baimė ir protu nesuvokiamas gaujos žiaurumas, leido jiems daryti rezonansinius nusikaltimus, kol jie nepadarė lemtingos klaidos. Filmas įtraukia  lyg detektyvas, parodoma su kokiais iššūkiais susidūrė teisėsauga, siekdama surinkti įrodymus, išaiškinti sunkius nusikaltimus ir patraukti kaltuosius atsakomybėn. Tai pasakojimas ne apie nusikaltėlių šlovę, o apie teisingumo triumfą.

PREMJERA: 2026 10 02

PLATINA VŠĮ PILIETINĖ MEDIJA

TRUKMĖ:

CENZAS: N-16

REŽISIERIUS: Andrius Lygnugaris

VAIDINA: Pagrindinius vaidmenis filme atlieka aktoriai Vainius Sodeika, Mindaugas Ancevičius, Emilis Pavilionis, Aidas Barkauskas. Prisiminimais filme dalinasi pirmasis nepriklausomos Lietuvos Kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas, prokurorai Artūras Urbelis, Algimantas Kliunka, tuometis "Aro" vadas Viktoras Grabauskas, policijos pareigūnai Algirdas Matonis, Artūras Garla ir kiti.

Kirstuko dydžio herojinis epas!

Ką daryti, jei tavo pasauliui gresia mirtinas pavojus, o vienintelis legendinėje pranašystėje paminėtas gelbėtojas labiau domisi pietumis nei žygdarbiais? Kirstukas Gudis neturi įspūdingos raumenų jėgos ar stulbinančios išminties, bet jis turi tai, ko neturi kiti – talentą patekti į nepaprastai juokingas situacijas.

Lietuvių animacinė nuotykių komedija patvirtina seną liaudies išmintį, kad svarbu ne ūgis! Net patys mažiausi miško plėšrūnai kirstukai, veikdami vieningai kaip kumštis, gali nuversti kalnus! Ar bent jau netyčia nuo jų nusiristi… Puiki nuotaika ir juoko dozė visai šeimai – garantuota!

Režisierius: Marcin Wasilewski

Scenarijaus autoriai: Tomasz Samojlik, Maciej Kur

Kompozitoriai: Michał Jacaszek

Filmo dailininkas: Gediminas Skyrius

Aktoriai: Ainis Storpirštis, Birutė Belada Tauterytė, Liucija Nenartavičiūtė, Jurgis Marčėnas, Vytautas Rašimas, Dalius Skamarakas, Vitalija Mockevičiūtė, Darius Miniotas, Saulė Rašimaitė

Prodiuserė: Ewelina Gordziejuk

Koprodiuserė: Agnė Adomėnė

Filmo žanras: animacinė nuotykių komedija visai šeimai

Pagaminimo metai – 2026

Pagaminimo šalis: Lietuva, Lenkija

Trukmė – 75 min. 

Amžiaus cenzas – V

PASUK MANE, 67 min., dokumentika, rež. Andrė Jarutytė-Balžekienė

Dvi mokytojos kasdien atiduoda visas jėgas savo autistiškiems mokiniams, tikėdamos, kad jie „pasivys“ — išmoks skaityti, skaičiuoti, pažinti laiką, pasirūpinti savimi ir pereis į penktą klasę kartu su neurotipiškais vaikais.

Tačiau pakeliui kyla klausimas: ar tikrai tikslas yra pasivyti?

Mokytojų meilė, lūkesčiai ir abejonės susiduria su paprasta, bet svarbia tiesa — šie vaikai turi teisę būti kitokie.

–

„Pasuk mane“ – itin asmeniškas režisierės A. Jarutytės-Balžekienės debiutas.

„Alma, autistiškų vaikų mokytoja, yra mano mama – ir mano pirmoji mokytoja. Tai buvo ir dovana, ir iššūkis. Namuose esi mylima besąlygiškai. Klasėje esi viena iš daugelio. Užaugau klausydamasi jos idėjų – ką ji išbandys mokykloje, kokių priemonių atsineš iš namų ar iš sodo. Praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų, grįžtu į jos klasę. Kitaip nei anksčiau, tačiau ji vis dar yra mano mokytoja. Ji moko mane besąlygiškai tikėti žmogumi, mylėti ir priimti.“

Filmas rodomas su SKN ir GV titrais

Dvi geriausios draugės – Džo ir Raisa po mokyklos baigimo atsiduria naujo gyvenimo etapo pradžioje. Jų draugystei gresia išbandymas, kai viena iš jų ruošiasi išvykti gyventi į kitą šalį.

Paskutinę naktį kartu jos netikėtai patenka į paslaptingą portalą, nukeliantį į magišką Nakali salą – pasaulį, pilną mitologinių būtybių ir keistų taisyklių.

Bandydamos rasti kelią namo, merginos susiduria su įvairiais iššūkiais ir neįprastais salos gyventojais. Tačiau netrukus jos sužino svarbiausią taisyklę: kuo ilgiau jos lieka saloje, tuo labiau nyksta jų prisiminimai.

Galiausiai paaiškėja skaudi tiesa – vienintelis būdas sugrįžti namo gali kainuoti jų bendrus prisiminimus ir net pačią draugystę.

Filmas įgarsintas lietuviškai

Režisierius: Joel Crawford, Januel Mercado

Scenarijus: Joel Crawford, Januel Mercado

Lietuviškai įgarsina: Augustė Vedrickaitė, Lina Žemaitytė, Una Struckaitė, Patricija Tamošaitytė, Justinas Jankevičius, Ramūnas Cicėnas, Arnas Ašmonas, Vilija Matačiūnaitė, Eglė Gabrėnaitė ir kt.

Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly

Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje?

Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Sofija“, kuris drąsiu žvilgsniu sužadins tai, kas (ne)tikėta, o gal ir neretai nutylima. M. K. Čiurlionio metai kupini dėmesio ryškiausiems jo nuopelnams bei įspūdingai menininko biografijai, kas spektaklio kūrėjus įkvėpė priešingam sumanymui – itin jautriai ir atvirai (iš)pažinčiai su jo didžiąja mūza Sofija Kymantaite – Čiurlioniene. 

„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje, nepelnytai primirštas indėlis. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi, daugybę vaidmenų savyje sutalpinusi moteris. Jos meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujas spektaklis paveikia judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, intymiausius lūžius bei virsmus. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?

„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja kūrėjai.

Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.

Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad nebeatlaikoma psichologiškai. Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.

Šokio spektaklis išskirtinai remsis M.K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Čiurlionio darbams būdinga unikali sintezė tarp muzikos ir vaizduojamojo meno, gili simbolika, dvasiniai ir gamtos motyvai. Svarbūs ir biografiniai faktai, per kuriuos atsiskleis pagrindiniai mūsų spektaklio veikėjai. Čiurlionio biografija pasakoja apie genialų žmogų, kuris jungė muziką, tapybą, literatūrą ir filosofiją. Kviečiama Čiurlionį pažinti ne tik kaip didį kūrėją, bet ir kaip žmogų – žemišką, mums rezonuojančią asmenybę, su visais dramatiškais gyvenimo faktais, išgyventais vidiniais sunkumais, su kuriamu santykiu į aplinką, žmones, dialogu su kūryba. Paraleliai atsivers ir moteriškumo linija – ryški Sofijos asmenybė ir nuopelnai, jos gyvenimo istorija bei santykis su mylimuoju. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija.

Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje įkvėpimo bus semiamasi iš M.K.Čiurlionio tapybos. Spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M.K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless” muzika.

Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.

Vienytis kviečia: projektą iš dalies finansuojanti LR Kultūros ministerija, informacinis partneris LRT.

KŪRYBINĖ KOMANDA:                                                                                                                                  

Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė

Dramaturgė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius: Martynas Bialobžeskis

Kostiumų dailininkė: Elvita Brazdylytė 

Scenografas: Modestas Jančiulis

Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas

Solistai:

Sofija: Paulina Čistovaitė / Goda Mikuckytė

Čiurlionis: Marius Pinigis / Robertas Vinik

Atlikėjai:

Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė

Rietavo savivaldybės kultūros centro projektas „TTL – Teatras tavo lėkštėje: nauji skoniai“

Spalio 28 d. 18.00 val. Rietavo kultūros centre

Teatro „Kitas kampas“ spektaklis „Gero juoko dozė“ 

Bilieto kaina 10 Eur.

Po spektaklio bus galimybė pabendrauti su aktoriais.

Renginių metu bus filmuojama ir fotografuojama viešinimo tikslais.

Organizatorius

Rietavo savivaldybės kultūros centras

Projektą iš dalies finansuoja:

Lietuvos kultūros taryba

Rietavo savivaldybės administracija

Niekas kitas gyvenime negali tiek pakelti, kiek moteris, esanti atsakinga už savo vaikus. 

Visi esame panašiai laimingi, o mūsų bėdos skiriasi tik skausmo gyliu.

Šis spektaklis yra atviras moters pasakojimas apie savo gyvenimą, kuriame humoras už ausų ištraukia beviltiškumą iš duobės. Kiekvienas, sėdintis salėje, atpažins save ir turės galimybę pažvelgti į save lyg į veidrodį.  Tik meilė, slypinti  mumyse,  gali pakeisti pasaulį. 

Monospektaklis apie tai,  kad niekada negalima pasiduoti. Niekada.

Vaidina: Violeta Mičiulienė

Režisierė: Asta Simonaitė

Dailininikas / scenografas: Arvydas Gudas

Trukmė: 1 val. 15 min.

Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokiniai pristato trijų spektaklių programą.

Renginį pradės Tado Almanto pastatymas „Apeigos“, nagrinėjantis bendruomenės apsivalymo ritualus ir visuomenės ašis vertybinių pokyčių laikais. Spektaklio „Vasarvidis“ ištraukoje (chor. L. Puodžiukaitė-Lanauskienė ir mokiniai) keliami klausimai apie ribą tarp tikrojo „aš“ ir kasdienių mūsų vaidmenų, o programą užbaigs kūrinys „Bolero“ (chor. L. Puodžiukaitė- Lanauskienė, P. Prievelis), kuriame 13 šokėjų leidžiasi į dinamišką judesio kelionę pagal M. Ravelio kūrinį.

PASUK MANE, 67 min., dokumentika, rež. Andrė Jarutytė-Balžekienė

Dvi mokytojos kasdien atiduoda visas jėgas savo autistiškiems mokiniams, tikėdamos, kad jie „pasivys“ — išmoks skaityti, skaičiuoti, pažinti laiką, pasirūpinti savimi ir pereis į penktą klasę kartu su neurotipiškais vaikais.

Tačiau pakeliui kyla klausimas: ar tikrai tikslas yra pasivyti?

Mokytojų meilė, lūkesčiai ir abejonės susiduria su paprasta, bet svarbia tiesa — šie vaikai turi teisę būti kitokie.

–

„Pasuk mane“ – itin asmeniškas režisierės A. Jarutytės-Balžekienės debiutas.

„Alma, autistiškų vaikų mokytoja, yra mano mama – ir mano pirmoji mokytoja. Tai buvo ir dovana, ir iššūkis. Namuose esi mylima besąlygiškai. Klasėje esi viena iš daugelio. Užaugau klausydamasi jos idėjų – ką ji išbandys mokykloje, kokių priemonių atsineš iš namų ar iš sodo. Praėjus daugiau nei trisdešimčiai metų, grįžtu į jos klasę. Kitaip nei anksčiau, tačiau ji vis dar yra mano mokytoja. Ji moko mane besąlygiškai tikėti žmogumi, mylėti ir priimti.“

Filmas rodomas su SKN ir GV titrais