14+ m. amžiaus žiūrovams skirtas šokio spektaklis, kviečiantis pažinti Lietuvą savyje.
Du broliai akistatoje su likimo ir istorijos lūžiu – Lietuvos okupacija – pasirinko skirtingus kelius: vienas tapo partizanu, kitas – stribu. Tarp jų liko abu juos mylinti ir jų mylima sesuo. Tai spektaklio choreografo Dariaus Berulio senelio papasakota pokario Lietuvoje nutikusi istorija, kuri skleidžiasi juodžemiu dengtoje, žibintų apšviestoje nakties mišką primenančioje erdvėje.
Spektaklis kviečia atpažinti Kovo 11 savyje. Ši šeimos drama iškelia bendražmogiškas patirtis: vidiniai prieštaravimai, vienatvė, išdavystė, kova už savo vertybes. Kas turėtų nutikti, kad tavo brolis, sesuo, draugas taptų mirtinu priešu? Kaip susitaikyti su artimųjų pasirinkimais? Kaip juos apsaugoti?
Aš esu Charlie, – sakė Paryžius.
Aš esu Mariupolio vaikų darželis, – sakė Vytautas Landsbergis.
Aš esu vardan tos, – sakė mano senelis.
O kas esu aš?
Treileris: https://vimeo.com/392665554?fl=pl&fe=vl
Idėjos autorius, choreografas Darius Berulis
Muzika Max Richter, Arvo Part
Dramaturgė Agnė Biliūnaitė
Šokėjai: Oksana Griaznova, Mantas Ūsas, Marius Pinigis
Teatro meno vadovė Agnija Šeiko
Prodiuserė Judita Strumilaitė
Trukmė: 40 min.
Šeiko šokio teatro veiklą finansuoja Lietuvos Kultūros taryba, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė
Spektaklis perkeliamas iš balandžio 2 d. į spalio 6 d. 18 val.
Turimi bilietai galioja
Jeigu netinka pakeista, bilietus grąžinti galima iki balandžio 16 d.
https://www.ticketmarket.lt/lt/p/puslapis/ticket-market-bilietu-grazinimo-prasymas
Atiduodu Žmoną – komedija apie meilę, draugystę ir klastingą planą. Lukas (Justinas Jankevičius), išsisukinėjimo meistras, sugalvoja „kūrybišką“ idėją, kaip išvengti santuokos su savo sužadėtine Rūta (Sandra Daukšaitė-Petrulėnė). Lukas paprašo savo draugo Adomo (Valentinas Krulikovskis) suvilioti jo būsimą žmoną. Jis tiki, kad šis planas padės jam išlipti iš santykių balos sausam. Tačiau gudrus vyrų planas gali tapti fiasko, kai kitoje pusėje - protinga moteris.
Neįtikėtini nuotykiai gamtos apsuptyje, paslėpti jausmai ir visiškas santykių chaosas – ar šis meilės trikampis, savo noru, išlaisvins herojus ar įtrauks tik į gilesnę duobę?
Įvykiams vystantis absurdiškų situacijų ir netikėtų įvykių fone, šis spektaklis tampa pašėlusia kelione per santykius, žmonių ego ir pastangas išvengti – o gal net iš naujo atrasti – meilę. Kas laimės šį meilės žaidimą? Apgaulė, kerštas ar tikrosios vertybės? O gal draugystė?
Pasiruoškite vakarui, kupinam juoko, netikėtumų ir širdį glostančių akimirkų!
Komediją režisuoja daugybę sėkmingų darbų teatre bei kine sukūręs Justinas Krisiūnas.
Kompozitorius: Titas Petrikis
Scenografija: Grigorijus Zundelovičius
Vienos nakties komedija "Didysis sugrįžimas"
Pirmą kartą pasaulyje statoma Ramūno Cicėno pjesė „Sugrįžimas”
Ar jūs pastebėjote, kai mūsų nuodėmingą pasaulį palieka žymus žmogus, iš karto atsiranda labai daug jo „geriausių” draugų? Maža to, išgirstame tokių istorijų, kurių patvirtinti jau negali niekas. Ir kas dabar uždraus pasišildyti šlovės spinduliuose? Kas paneigs, kad to nebuvo? Būtent taip ir atsitinka spektaklyje „Sugrįžimas”. Dingus žymiam ir turtingam Lietuvos dailininkui Kęstučiui Bralažiūnui, jo garbei surengiamas paminėjimo vakaras, kuriame artimieji ima konkuruoti dėl geriausio, mylimiausio, ištikimiausio ir t.t. draugo titulo. O dar iškyla ir palikimo klausimas! Karšto vakaro metu, kai ilgesį pakeičia intriga, tiesą – melas, meilę – pavydas, o draugystę – pinigai, įsivaizduokite… Dailininkas Kęstutis sugrįžta!!! Atleisti ar neatleisti? Čia ne klausimas! Čia – apsisprendimas!
George Orwell bestselerio motyvais sukurta pamokanti bei įkvepianti juosta visai šeimai!
Sveiki atvykę į ūkį, kurio pūkuotieji ir plunksnuotieji gyventojai tikrai nesiruošia taikstytis su amžinu darbu, tuščiais pašaro loviais ir šeimininku, kuriam, panašu, labiausiai rūpi tik jis pats. Tad vieną dieną jie nusprendžia - gana! Jei žmonės nesugeba tinkamai pasirūpinti ūkiu, vadinasi, metas viską perimti į savo kanopas, nagus ir sparnus. Ir, tiesą sakant, planas atrodo visai neblogas: visi lygūs, visi dirba kartu, visi gyvena geriau. Ko dar galima norėti?
Tik štai valdyti ūkį pasirodo kur kas sunkiau nei lakstyti po pievas ar knaisiotis šiene. Netrukus dvi gudriausios kiaulės - Napoleonas ir Snieguolis - ima vis garsiau ginčytis, kieno idėjos geresnės ir kas iš tiesų turėtų vadovauti. O kai du lyderiai traukia į skirtingas puses, ramybės nelieka nė kvapo - visas ūkis įsisuka į netikėtus įvykius.
Kol vieni garsiai dalija pažadus apie šviesų rytojų, geraširdis arklys Boksininkas dirba tiek, kad, atrodo, galėtų vienas pats išarti visus laukus, o tylusis Benjaminas stebi viską iš šalies. Jis kalba mažai, bet kai jau praveria burną, tampa aišku - šis asilas mato gerokai daugiau, nei norėtų parodyti.
„Gyvulių ūkis: Mažieji herojai“ - tai pamokanti, šmaikšti ir kartu jautri istorija apie būrį labai skirtingų gyvūnų, kurie nusprendžia patys kurti savo likimą. Čia netrūksta linksmų akimirkų, įsimintinų personažų, netikėtų posūkių ir kandžių situacijų, primenančių, kad didelės svajonės skamba puikiai... tačiau jas išpildyti ne visada taip paprasta, kaip atrodo.
Filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys jau rugsėjo 4 d.
George Orwell bestselerio motyvais sukurta pamokanti bei įkvepianti juosta visai šeimai!
Sveiki atvykę į ūkį, kurio pūkuotieji ir plunksnuotieji gyventojai tikrai nesiruošia taikstytis su amžinu darbu, tuščiais pašaro loviais ir šeimininku, kuriam, panašu, labiausiai rūpi tik jis pats. Tad vieną dieną jie nusprendžia - gana! Jei žmonės nesugeba tinkamai pasirūpinti ūkiu, vadinasi, metas viską perimti į savo kanopas, nagus ir sparnus. Ir, tiesą sakant, planas atrodo visai neblogas: visi lygūs, visi dirba kartu, visi gyvena geriau. Ko dar galima norėti?
Tik štai valdyti ūkį pasirodo kur kas sunkiau nei lakstyti po pievas ar knaisiotis šiene. Netrukus dvi gudriausios kiaulės - Napoleonas ir Snieguolis - ima vis garsiau ginčytis, kieno idėjos geresnės ir kas iš tiesų turėtų vadovauti. O kai du lyderiai traukia į skirtingas puses, ramybės nelieka nė kvapo - visas ūkis įsisuka į netikėtus įvykius.
Kol vieni garsiai dalija pažadus apie šviesų rytojų, geraširdis arklys Boksininkas dirba tiek, kad, atrodo, galėtų vienas pats išarti visus laukus, o tylusis Benjaminas stebi viską iš šalies. Jis kalba mažai, bet kai jau praveria burną, tampa aišku - šis asilas mato gerokai daugiau, nei norėtų parodyti.
„Gyvulių ūkis: Mažieji herojai“ - tai pamokanti, šmaikšti ir kartu jautri istorija apie būrį labai skirtingų gyvūnų, kurie nusprendžia patys kurti savo likimą. Čia netrūksta linksmų akimirkų, įsimintinų personažų, netikėtų posūkių ir kandžių situacijų, primenančių, kad didelės svajonės skamba puikiai... tačiau jas išpildyti ne visada taip paprasta, kaip atrodo.
Filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys jau rugsėjo 4 d.
George Orwell bestselerio motyvais sukurta pamokanti bei įkvepianti juosta visai šeimai!
Sveiki atvykę į ūkį, kurio pūkuotieji ir plunksnuotieji gyventojai tikrai nesiruošia taikstytis su amžinu darbu, tuščiais pašaro loviais ir šeimininku, kuriam, panašu, labiausiai rūpi tik jis pats. Tad vieną dieną jie nusprendžia - gana! Jei žmonės nesugeba tinkamai pasirūpinti ūkiu, vadinasi, metas viską perimti į savo kanopas, nagus ir sparnus. Ir, tiesą sakant, planas atrodo visai neblogas: visi lygūs, visi dirba kartu, visi gyvena geriau. Ko dar galima norėti?
Tik štai valdyti ūkį pasirodo kur kas sunkiau nei lakstyti po pievas ar knaisiotis šiene. Netrukus dvi gudriausios kiaulės - Napoleonas ir Snieguolis - ima vis garsiau ginčytis, kieno idėjos geresnės ir kas iš tiesų turėtų vadovauti. O kai du lyderiai traukia į skirtingas puses, ramybės nelieka nė kvapo - visas ūkis įsisuka į netikėtus įvykius.
Kol vieni garsiai dalija pažadus apie šviesų rytojų, geraširdis arklys Boksininkas dirba tiek, kad, atrodo, galėtų vienas pats išarti visus laukus, o tylusis Benjaminas stebi viską iš šalies. Jis kalba mažai, bet kai jau praveria burną, tampa aišku - šis asilas mato gerokai daugiau, nei norėtų parodyti.
„Gyvulių ūkis: Mažieji herojai“ - tai pamokanti, šmaikšti ir kartu jautri istorija apie būrį labai skirtingų gyvūnų, kurie nusprendžia patys kurti savo likimą. Čia netrūksta linksmų akimirkų, įsimintinų personažų, netikėtų posūkių ir kandžių situacijų, primenančių, kad didelės svajonės skamba puikiai... tačiau jas išpildyti ne visada taip paprasta, kaip atrodo.
Filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys jau rugsėjo 4 d.
2026 m. spalio 6 d. 18.00 val. Šiaulių kultūros centre vyks Šiaulių kultūros centro 80-mečiui skirtas renginys „Aštuoniasdešimt įkvėpimų“ – kelionė per laiką, atskleidžiantį, kad ne pastatas ar mūro sienos, o patys žmonės, jų dainos ir kūryba suformavo tikrąją Šiaulių kultūros centro dvasią.
Dalyvauja aktorius Juozas Žibūda ir Naujų idėjų kamerinis orkestras NIKO. Muziką ir pasakojimą papildys vaizdo grafika.
Įėjimas su kvietimais, kuriuos platina Šiaulių kultūros centro kasa ir www.ticketmarket.lt.
Kasos darbo laikas darbo dienomis 9–18 val. VI–VII 1 val. prieš renginį. Kasos tel. +370 683 57 691. Vietų skaičius ribotas.
Renginio trukmė: ~1 val.
Organizatorius – Šiaulių kultūros centras.
Mieli lankytojai, dalyvaudami renginiuose neprieštaraujate, kad galite būti filmuojami ar fotografuojami, o jūsų nuotraukos viešinamos Šiaulių kultūros centro internetinėje svetainėje, žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.
XX tarptautinis Mažeikių meno festivalis kviečia į jubiliejinę programą „FortVio: 20 skambančių metų“. Fortepijoninis trio „FortVio“ šiemet mini 20 metų kūrybinės veiklos sukaktį.
2006 m. susibūręs trio – pianistė Indrė Baikštytė, smuikininkė Ingrida Rupaitė ir violončelininkas Povilas Jacunskas – per du dešimtmečius įsitvirtino tarp ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos ansamblių. „FortVio“ koncertavo tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, pelnė „Auksinio disko“ apdovanojimą, tarptautinio konkurso Varšuvoje „Grand Prix“, o 2015 m. buvo įvertintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Jubiliejinės programos centre – britų kompozitorės Rebecca Clarke fortepijoninis trio, techniškai sudėtingas ir emociškai įtaigus XX a. pradžios kūrinys. Greta jo skambės muzika, atspindinti platų trio repertuaro spektrą – nuo Claude’o Debussy ir Franzo Schuberto iki lietuvių kompozitorių Ramūno Motiekaičio ir Broniaus Kutavičiaus kūrinių.
Per visus kūrybinės veiklos metus „FortVio“ ypatingą dėmesį skyrė lietuvių kamerinės muzikos puoselėjimui, todėl ir jubiliejiniame koncerte skirtingų epochų bei stilistikų muzika susijungs į vientisą dvidešimties metų kūrybinės kelionės pasakojimą.
Atlikėjai:
Indrė Baikštytė – fortepijonas
Ingrida Rupaitė – smuikas
Povilas Jacunskas – violončelė
Programoje: Claude Debussy, Franz Schubert, Ramūnas Motiekaitis, Bronius Kutavičius, Rebecca Clarke.
Šiaulių kultūros centro Amatų dirbtuvės (Aušros al. 31) kviečia į Keramikos studiją suaugusiesiems. Užsiėmimų metu, padedant profesionaliam keramikui, bus galima įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus, įgyti naujų įgūdžių ir patirti teigiamų emocijų. Keramikos studija atvira ir pradedantiesiems, ir pažengusiems keramikos gerbėjams.
Ši veikla susideda iš dviejų užsiėmimų:
Edukacinio užsiėmimo metu bus kuriami keraminiai indeliai, dekoruojami stilizuotais rudens motyvais. Gaminiai bus formuojami iš balto molio, o išskirtinumo jiems suteiks subtilios auksavimo detalės.
Rankų darbo, kruopščiai dekoruoti indeliai taps ne tik funkcionaliais buities daiktais, bet ir išraiškingomis namų dekoracijomis.
Evoliucija
(Evoliution)
Animacinis, nuotykių, komedija, visai šeimai
Režisierius: Zayra Muñoz Dominguez, Julio Soto Gurpide („Detektyvas Sanis“)
Scenarijaus autoriai: Adela Gutiérrez, Miguel Morán Morán, Julio Soto Gurpide, Jose Tatay
Šalis: Ispanija
Trukmė: 94 min.
Amžiaus cenzas: V
Premjera Lietuvoje: 2026 10 02
Pasiruoškite beprotiškai pašėlusiam nuotykiui, kuriame draugystė ir drąsa susijungia į vieną laukinę istoriją!
Mergaitė Zoja ir jos augintiniai – triušis, vombatas bei mažasis loriukas – netikėtai paragauja paslaptingų ateiviškų uogų ir įgyja neįtikėtinų galių. Staiga gyvūnai pradeda čiauškėti, o Zoja tampa nepaprastai stipri, greita ir netgi užsiaugina aštrias, vilko vertas iltis! Atrodo, kad linksmybės tik prasideda, tačiau netrukus šiai komandai tenka rimtas išbandymas – sustabdyti išprotėjusį mokslininką, kurio pavojingi planai kelia grėsmę visai žmonijai. Dabar Zojai ir jos keturkojams draugams teks pasitelkti drąsą, sumanumą ir visas naujai įgytas galias, kad išgelbėtų pasaulį.
Netikėtų išbandymų pilna „Evoliucija“ – kinuose jau nuo spalio 2 dienos!
Šokio spektaklis „Sofija“ | Genijaus šešėly
Ką jaučia ambicinga moteris, amžiams likusi savo vyro – genijaus – šešėlyje?
Ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Sofija“, kuris drąsiu žvilgsniu sužadins tai, kas (ne)tikėta, o gal ir neretai nutylima. M. K. Čiurlionio metai kupini dėmesio ryškiausiems jo nuopelnams bei įspūdingai menininko biografijai, kas spektaklio kūrėjus įkvėpė priešingam sumanymui – itin jautriai ir atvirai (iš)pažinčiai su jo didžiąja mūza Sofija Kymantaite – Čiurlioniene.
„Laikas atsigręžti į žmogų, kuris geriausiai suprato, giliausiai išjautė M.K. Čiurlionio genialumą esamuoju laiku. Žmogų, kuris, mūsų nuomone, nepelnytai liko savo vyro šešėlyje, nepelnytai primirštas indėlis. Sofija – gyvenimo vingiuose atsilaikiusi, daugybę vaidmenų savyje sutalpinusi moteris. Jos meilė, kova, pasiryžimas ir atsidavimas tiesiog įkvepia. Tyrinėdama biografiją supratau, kad jai labai daug teko patirti, tos patirtys skatins reflektuoti ir žiūrovus, sukels provokuojančius klausimus“, – apie gimusią idėją sako režisierė ir ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė Aušra Krasauskaitė. Naujas spektaklis paveikia judesio ir simbolių kalba išryškins S. Kymantaitės – Čiurlionienės daugialypę asmenybę, ypač mažiau atskleistas puses, intymiausius lūžius bei virsmus. Ką reiškia gyventi su genijumi? Kaip išgyventi mylimo žmogaus psichinę ligą? Kokia prasmė kovoti ir saugoti kiekvieną vyro atsiminimą? Kiek meilė pajėgi atlaikyti skurdą, nepripažinimą? Kiek vaidmenų telpa vienoje moteryje?
„Čiurlionis – vienas labiausiai intriguojančių lietuvių menininkų, kurio gyvenimas, kūryba ir mintys leidžia ne tik gilintis į savitą meno filosofiją apie amžiną kūrinio nebaigtumą, klausti, kur yra riba tarp genialios kūrybos ir beprotybės, bei jaudintis dėl nepripažinimo ar skurdo. Šalia to galime žavėtis nepaprasta meilės istorija su tvirta išskirtine moterimi – Sofija Kymantaite. Aktyvi lietuvybės puoselėtoja, visuomenininkė, rašytoja, viena pirmųjų literatūros ir teatro kritikų. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė – genijaus mokytoja, mūza, mylimoji, žmona, slaugė, vaiko motina, pagrindinė Čiurlionio kūrybos saugotoja ir skleidėja. Sofija po mylimo vyro mirties liko našle visam likusiam gyvenimui, netektį pavertė gyvenimo varikliu, iki pat pabaigos sekė paskui meilę. Tai, kad šiandien mes galime gilintis į Čiurlionio kūrybą, yra tik dėl atkaklaus ir nuoseklaus Sofijos atsidavimo. Čiurlionis tarsi uraganas sujaukė jos gyvenimą, bet kartu savo ankstyva mirtimi padiktavo jam aiškią kryptį“, – pasakoja kūrėjai.
Sofija, jau būdama 21 metų, užsiėmė politine veikla, aktyviai dalyvavo Lietuvos moterų sąjūdžio veikloje. Pirmoji skautų vadė ir vienintelė moteris – Lietuvos atstovė Tautų sąjungoje. Prisidėjo prie lietuvių kalbos vystymosi, šios kalbos išmokė Čiurlionį. Už žydų gelbėjimą apdovanota Pasaulio Tautų teisuolio atminimo medaliu, 1999 m. – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi. Įdomu tai, kad ji visuomet pirmiau rašydavo vyro ir tik po to mergautinę pavardę: S. Čiurlionienė – Kymantaitė.
Siužetinėje linijoje plėtojama dar viena aktuali tema: perdegimas nuo įtampos, nepakankamo pripažinimo, toks didelis spaudimo įrodyti savo vertę jausmas, kad nebeatlaikoma psichologiškai. Vis daugiau žmonių, sveikatos specialistų iškelia opias psichologines ir psichikos sutrikimo problemas, ypač šių dienų kontekste, jaučiant vis didesnį nerimą, stresą, nesaugumo jausmą, dažnai susiduriant su depresija, komplikuotu darbo-asmeninio gyvenimo balansu, perfekcionizmu, nustatytomis socialinėmis normomis, saviraiškos ir savivertės dilemomis. Kaip žinia, paskutiniais gyvenimo metais Čiurlionis susidūrė su nerviniu išsekimu, buvo gydomas Pustelniko sanatorijoje netoli Varšuvos. Tikėtina, kad tai buvo sunki depresijos forma arba šizofrenija, nors tiksli diagnozė iki šiol lieka diskusijų objektu. Ši liga nutraukė jo kūrybą būtent tada, kai jis buvo arti savo brandžiausių darbų. Jo mylimoji Sofija pasakojo, kad Čiurlionis dažnai naktimis tapydavo ar rašydavo muziką, tarsi patekęs į kūrybinę ekstazę – kartais be poilsio dirbdavo kelias dienas iš eilės. Tai dar labiau alino jo sveikatą.
Šokio spektaklis išskirtinai remsis M.K. Čiurlionio muzikiniu ir dailės palikimu. Čiurlionio darbams būdinga unikali sintezė tarp muzikos ir vaizduojamojo meno, gili simbolika, dvasiniai ir gamtos motyvai. Svarbūs ir biografiniai faktai, per kuriuos atsiskleis pagrindiniai mūsų spektaklio veikėjai. Čiurlionio biografija pasakoja apie genialų žmogų, kuris jungė muziką, tapybą, literatūrą ir filosofiją. Kviečiama Čiurlionį pažinti ne tik kaip didį kūrėją, bet ir kaip žmogų – žemišką, mums rezonuojančią asmenybę, su visais dramatiškais gyvenimo faktais, išgyventais vidiniais sunkumais, su kuriamu santykiu į aplinką, žmones, dialogu su kūryba. Paraleliai atsivers ir moteriškumo linija – ryški Sofijos asmenybė ir nuopelnai, jos gyvenimo istorija bei santykis su mylimuoju. Pasak režisierės A. Krasauskaitės, čia išryškės jautriai gilus santykis su Lietuva, vyro ir moters meilė, konfliktai ar net pasireiškusi šizofrenija.
Choreografijoje dominuos klasikinis, neoklasikinis ir šiuolaikinis šokiai, dinamiškas masines scenas keis duetai bei solo kompozicijos. Šiuolaikinė choreografija, persipynusi su etno motyvais, papildyta lietuvių liaudies papročiais sustiprins kuriamus įvaizdžius. Scenografijoje įkvėpimo bus semiamasi iš M.K.Čiurlionio tapybos. Spektaklyje skambės šiuolaikiškai aranžuota M.K. Čiurlionio muzika, atpažįstamiausių kūrinių motyvai, elektroninės išdailos. Bus naudojama kompozitoriaus Mindaugo Urbaičio ir grupės „Happyendless” muzika.
Režisierė ir choreografė A. Krasauskaitė – Auksinio scenos kryžiaus ir Padėkos kaukės laureatė, kurianti įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrusi choreografiją tokiems ansamblio „Lietuva“ projektams kaip muzikinė drama „Emilija“, koliažinė opera „Mažvydas“, muzikinė drama „Sakmė apie dovanotą širdį“ ar šokio spektaklis „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ pagal Jievaro Jasinskio muziką. Kūrėją naujam projektui taip pat inspiravo šokio spektakliai – rašytojos Žemaitės metams skirta „Žemaitė N.18(0)” ir „Dėdės ir dėdienės“ pagal Juozą Tumą-Vaižgantą.
Vienytis kviečia: projektą iš dalies finansuojanti LR Kultūros ministerija, informacinis partneris LRT.
KŪRYBINĖ KOMANDA:
Režisierė ir choreografė: Aušra Krasauskaitė
Dramaturgė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė
Muzikinės dalies aranžuotojas ir kompozitorius: Martynas Bialobžeskis
Kostiumų dailininkė: Elvita Brazdylytė
Scenografas: Modestas Jančiulis
Šviesų dailininkas: Pijus Vasiliauskas
Solistai:
Sofija: Paulina Čistovaitė / Goda Mikuckytė
Čiurlionis: Marius Pinigis / Robertas Vinik
Atlikėjai:
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ šokio trupė
Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija – tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.
Kaip galėtų atrodyti XXI amžiaus Marijos Egiptietės, klaidžiojančios po urbanizuotą „dykumą“ ir ieškančios išsilaisvinimo, istorija? Ar tapus labiau civilizuotai mūsų visuomenėje liko mažiau prievartos? Ar ji tapo labiau empatiška? Atlaidesnė? Tolerantiškesnė? Galiausiai, mažiau patriarchalinė?
Šiandien Marija Egiptietė gali būti kiekviena moteris – mama, dukra, sesuo, žmona, kasdien laviruojanti ta aštria riba tarp šventosios ir nuodėmingosios.
Šioje premjeroje OKT/Vilniaus miesto teatras kvies įžengti į dar vieną neištirtą ir šį kartą itin nepatogią, tačiau ypač svarbią X teritoriją. „Šventoji“ – tai prievartos teritorija, kurioje moteris, visą gyvenimą kentusi prievartą ir priklausomybę, atranda jėgų išeiti iš savo krizės ir pasirinkti kardinaliai kitokią gyvenimo kryptį. Tai spektaklis apie moters išgyvenimą radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos moteriai.
Inscenizacijos autoriai
Eglė Jackaitė, Dali Rust, Oskaras Koršunovas
Režisūra, choreografija, scenografija ir kostiumai
Eglė Jackaitė, Oskaras Koršunovas
Šviesos
Vilius Vilutis
Muzika
Gintaras Sodeika
Vaidina
Eglė Jackaitė
Premjera
2024 lapkričio 24
N-16 Spektaklio metu aktorė rūko, naudojama stroboskopo šviesa
George Orwell bestselerio motyvais sukurta pamokanti bei įkvepianti juosta visai šeimai!
Sveiki atvykę į ūkį, kurio pūkuotieji ir plunksnuotieji gyventojai tikrai nesiruošia taikstytis su amžinu darbu, tuščiais pašaro loviais ir šeimininku, kuriam, panašu, labiausiai rūpi tik jis pats. Tad vieną dieną jie nusprendžia - gana! Jei žmonės nesugeba tinkamai pasirūpinti ūkiu, vadinasi, metas viską perimti į savo kanopas, nagus ir sparnus. Ir, tiesą sakant, planas atrodo visai neblogas: visi lygūs, visi dirba kartu, visi gyvena geriau. Ko dar galima norėti?
Tik štai valdyti ūkį pasirodo kur kas sunkiau nei lakstyti po pievas ar knaisiotis šiene. Netrukus dvi gudriausios kiaulės - Napoleonas ir Snieguolis - ima vis garsiau ginčytis, kieno idėjos geresnės ir kas iš tiesų turėtų vadovauti. O kai du lyderiai traukia į skirtingas puses, ramybės nelieka nė kvapo - visas ūkis įsisuka į netikėtus įvykius.
Kol vieni garsiai dalija pažadus apie šviesų rytojų, geraširdis arklys Boksininkas dirba tiek, kad, atrodo, galėtų vienas pats išarti visus laukus, o tylusis Benjaminas stebi viską iš šalies. Jis kalba mažai, bet kai jau praveria burną, tampa aišku - šis asilas mato gerokai daugiau, nei norėtų parodyti.
„Gyvulių ūkis: Mažieji herojai“ - tai pamokanti, šmaikšti ir kartu jautri istorija apie būrį labai skirtingų gyvūnų, kurie nusprendžia patys kurti savo likimą. Čia netrūksta linksmų akimirkų, įsimintinų personažų, netikėtų posūkių ir kandžių situacijų, primenančių, kad didelės svajonės skamba puikiai... tačiau jas išpildyti ne visada taip paprasta, kaip atrodo.
Filmas Lietuvos kino teatruose pasirodys jau rugsėjo 4 d.
Atkuriamosios dokumentikos filmas „Tulpiniai. Lemtinga klaida“ pasakoja apie vieną žiauriausių Lietuvos nusikalstamų grupuočių – „Tulpinius“ ir teisėsaugos pareigūnų pastangas sustabdyti jos veiklą. „Tulpinių" preciziškas atsargumas, žvėriška tvarka, nusikaltimų planavimas pagal horoskopą, sapnininką, gaujos narių tarpusavio baimė ir protu nesuvokiamas gaujos žiaurumas, leido jiems daryti rezonansinius nusikaltimus, kol jie nepadarė lemtingos klaidos. Filmas įtraukia lyg detektyvas, parodoma su kokiais iššūkiais susidūrė teisėsauga, siekdama surinkti įrodymus, išaiškinti sunkius nusikaltimus ir patraukti kaltuosius atsakomybėn. Tai pasakojimas ne apie nusikaltėlių šlovę, o apie teisingumo triumfą.
PREMJERA: 2026 10 02
PLATINA VŠĮ PILIETINĖ MEDIJA
TRUKMĖ:
CENZAS: N-16
REŽISIERIUS: Andrius Lygnugaris
VAIDINA: Pagrindinius vaidmenis filme atlieka aktoriai Vainius Sodeika, Mindaugas Ancevičius, Emilis Pavilionis, Aidas Barkauskas. Prisiminimais filme dalinasi pirmasis nepriklausomos Lietuvos Kriminalinės policijos vadovas Alvydas Sadeckas, prokurorai Artūras Urbelis, Algimantas Kliunka, tuometis "Aro" vadas Viktoras Grabauskas, policijos pareigūnai Algirdas Matonis, Artūras Garla ir kiti.
MARIAUS JAMPOLSKIO teatralizuotas koncertas Vilkaviškyje
Kviečiame visus Vilkaviškio bei aplinkinių miestelių gyventojus 10.07, 18.00 val. ištrūkti iš kasdienybės ir patirti neišdildomų įspūdžių originaliame, teatralizuotame ir užburiančiame šou Vilkaviškio kultūros centre!
Bilietus platina kultūros centras bei Ticket Market
Vakaro metu skambės ir žinomos, ir specialiai į šią programą įtrauktos dainos. Pasirodyme persipins ramybė ir chaosas, nauja ir sena, švelnu bei džiaugsminga...
Intrigos, staigmenų ir nesuvaidintų emocijų kupinas renginys!
Marius Jampolskis kaip atlikėjas išgarsėjo sudalyvavęs ir laimėjęs (kartu su Irūna Puzaraite) muzikiniame projekte „Žvaigždžių duetai 4“. Tačiau jis taip pat garsus aktorius, talentingas atlikėjas, turintis puikų humoro jausmą.
© Ticket Market. Visos teisės saugomos | Sukurta WEBIN
