Edukacija „Velykų vainikas“

Kviečiame į kūrybinę edukaciją su tradicinių amatų puoselėtoja Nijole Ambrazaitiene, kurioje kursime Velykų vainiką – gyvą pavasario, atgimimo ir namų jaukumo simbolį.

Vainikas lietuviškoje tradicijoje – cikliškumo, saulės rato ir gyvybės tęstinumo ženklas. Artėjant pavasario šventėms jis tampa namų puošmena ir prasmingu akcentu, jungiančiu gamtos pabudimą su žmogaus rankų šiluma. Edukacijos metu naudosime natūralias medžiagas – šakeles, džiovintas ir gyvas augalų detales, subtilius pavasario akcentus – ir mokysimės kurti kompoziciją, kad vainikas būtų estetiškas, tvarus ir autentiškas.

Tai galimybė prisiliesti prie tradicijos, susikurti rankų darbo puošmeną ir į namus parsinešti mažą gamtos dalelę – tikrą, gyvą, alsuojančią pavasariu.
Kurkime autentiškai. Iš gamtos. Savo rankomis.

Vietų skaičius ribotas.

Registruokitės iš anksto ir pasitikime pavasarį kartu. 

Teatralizuotas koncertas „Pageltę lapai“, kuriame muzika tampa tiltu tarp šalių ir žmonių.

VI Lietuvos–Latvijos chorinės, vokalinės-instrumentinės, džiazo muzikos festivalis „Draugystės tiltas“ kviečia į ypatingą vakarą, skirtą populiariosios ir džiazo muzikos latvių kompozitoriaus Raimondo Paulo 90-osioms gimimo metinėms.

Renginio metu skambės legendinio latvių maestro Raimonds Pauls muzika – dainos, kurias atpažinsite nuo pirmųjų akordų. Chorai, solistai, instrumentiniai ansambliai ir džiazo improvizacijos susilies į vieną muzikinę istoriją apie laiką, meilę ir draugystę.

Scenoje – Lietuvos ir Latvijos atlikėjai:
• Mišrus choras „Draugystė“, vadovas Ričardas Grušas (Mažeikiai)
• Solistė Rugilė Lieliungaitė (Vilnius)
• V. Klovos muzikos mokyklos mokinių ir mokytojų kolektyvai (Mažeikiai)
• Grupė PRO X, vadovas Laimonas Vaišvila (Mažeikiai)
• Mišrus choras „Ulbroka“, vadovas Vitalijs Stankievičs (Latvija)

Koncertą teatralizuota forma apipins „Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro“ kūrybinė komanda – muzika čia ne tik skambės, bet ir pasakos istoriją.

Prieš koncertą II aukšto fojė galėsite susipažinti su Maestro Raimondo Paulo gyvenimo ir kūrybos akimirkomis.

Tai ne dar vienas koncertas.
Tai vakaras, kai „pageltę lapai“ atgyja muzikoje.

Kviečiame įsigyti bilietus ir tapti šio ypatingo muzikinio susitikimo dalimi.

Lietuviškojo roko gerbėjų laukia ypatingas vakaras – į sceną žengia legendinė roko grupė Pelenai ir charizmatiškasis Česlovas Gabalis. Dviejų dalių gyvo garso koncerte skambės geriausi autoriniai kūriniai bei išpuoselėta Bryan Adams programa.

Pirmoje dalyje – atnaujintas Bryan Adams projektas kuriame grupė atliks legendinius pasaulinio roko hitus, pripildytus galingos energijos ir naujų aranžuočių. ,,Summer of ’69’’, ,,Everything I Do) I Do It for You’’, ,,Please Forgive Me’’, ,,All for Love’’… Nepriekaištingas gyvos muzikos atlikimas bei unikalus Česlovo Gabalio balso tembras leis kiekvienam klausytojui pasijusti lyg tikrame atlikėjo Bryan Adams koncerte.
Antroje dalyje – geriausios autorinės „Pelenų“ dainos iš įvairių kūrybos etapų, kurios jau tapo lietuviško roko klasika ir ne kartą skambėjo tūkstančių klausytojų lūpose. ,,Laiškai”, ,,Lopšinė’’, ,,Sudie”, ,,Man taip patinka” ir kiti hitai.

Publikos širdis ne kartą užkariavęs, lietuviškuoju Bryan Adams vadinamas Č. Gabalis kartu su profesionalių muzikantų komanda kvies iš naujo atrasti tiek autentišką lietuvišką roką, tiek roko legendos Bryan Adams ryškiausius kūrinius.

Grupei pritarts nuostabaus balso savininkė – Žaneta Ježerytė.

PREMJERA

KOMEDIJA

NEEILINIS PIRMADIENIS

Režisierius – Ričardas Vitkaitis

Pjesės autorius – Ramūnas Šimukauskas

Scenografija ir kostiumai – Eglė Krasnovė

Vaidina: Aušra Štukytė, Neringa Varnelytė, Andrius Bialobžeskis, Julius Žalakevičius.

Trukmė – 1 val. 30 min.

N-16

AKTORIŲ teatras kviečia į jaukią, intriguojančią ir nepamirštamą naujausią komediją NEEILINIS PIRMADIENIS. Šis spektaklis atskleis, kaip paprastas pirmadienis gali virsti diena, kurią prisiminsite dar ilgai!

Ramų pirmadienio rytą kavinės savininkės – seserys Angelė ir Laima – sulaukia paslaptingo kliento vizito. Darbuotojams netrukus kyla įtarimas, kad tai mokesčių inspektorius. Ar tai tiesa? Bet kuriuo atveju, įprasta darbo diena virsta netikėčiausių įvykių grandine ir rami dienos rutina sugriūva akimirksniu.

Dar daugiau sumaišties įneša charizmatiškas darbuotojas – emigrantas iš Balkanų, kurio lietuvių kalba skamba taip pat juokingai, kaip ir jo sumanymai. Kiekvienas veikėjas ima siūlyti savo „genialų planą“, kaip išsisukti nuo galimo patikrinimo.

Ir kai atrodo, jog situacija pasiekė aklavietę, istorija staiga pasisuka netikėta detektyvine kryptimi.

NEEILINIS PIRMADIENIS – linksma, šmaikšti ir intriguojanti komedija, kuri ne tik prajuokins, bet ir nustebins netikėtais siužeto vingiais.
 

Jeigu ieškote vakaro, kupino geros nuotaikos ir netikėtumų, bei norite patirti, kad net pirmadienis gali būti ypatingas – šis spektaklis skirtas būtent Jums!

„Oblicus“ – tai šiuolaikinė meilės istorija ir intymus dviejų žmonių duetas apie artumą, pažeidžiamumą ir norą būti kartu neprarandant savęs. Spektaklis tyrinėja įtampą tarp susiliejimo ir atskirumo – būseną, kuri pažįstama kiekvienam, bandančiam kurti ryšį.

Kūrinys gimė iš noro apsigyventi bendroje erdvėje – laike, kuris nėra nei „mano“, nei „tavo“, bet „mūsų“. Įkvėptas lietuvių polifoninės dainavimo tradicijos, „Oblicus“ perkelia sutartinių logiką į judesį: daugiasluoksnį, asinchronišką ir tarpusavyje glaudžiai susijusį.

Pavadinimas „Oblicus“, kilęs iš lotyniško žodžio obliquus („įžambus, pasviras“), tiksliai nusako kūrinio estetiką ir santykių dinamiką. Atlikėjai čia nėra nei lygiagretūs, nei susikertantys – jie egzistuoja tarpinėje, nuolat kintančioje būsenoje. Ši „įstriža“ būsena atsiskleidžia per polifoninę choreografiją, kurioje persipina skirtingi ritmai, laiko pojūčiai ir perspektyvos.

Spektaklis kvestionuoja linijinį laiką ir siūlo fragmentuotą, gyvą patirtį, primindamas, kad meilė, kaip ir laikas, retai būna sinchroniška. Šokis, garsas ir šviesa kuria įtraukiantį pasaulį, kupiną subtilių įtampų, asimetriškų ritmų ir atpažįstamų jausmų.

„Oblicus“ – tai jautrus, vizualiai įtaigus duetas ir kartu platesnė šiuolaikinio žmogaus refleksija apie tai, kodėl visiškas susiliejimas neįmanomas – ir kodėl pats bandymas yra toks gražus.

„IevaKrish“ – tai dviejų tarptautinėje scenoje veikiančių šokėjų, choreografų ir scenografų kūrybinis duetas, kurį sudaro Ieva Gaurilčikaitė-Sants (Lietuva, Latvija) ir Krišjānis Sants (Latvija). Pasitelkdamas choreografiją ir scenografiją, duetas kuria nejučia įtraukiančias, intuityvias patirtis.

„Tuvumi“ – nepriklausoma šokio organizacija, pasižyminti kūrybiškai inovatyviais projektais ir nuoseklia, tvaria šokio spektaklių bei renginių sklaida.

„Tuvumi“ sunku atskirti nuo jos įkūrėjų – šokio menininkų kolektyvo „IevaKrish“, kurio choreografinė kūryba didžia dalimi vyksta po organizacijos skėčiu, veikiant simbiozės principu. Nors „Tuvumi“ įsikūrusi Rygoje, ji kryptingai plečia savo veiklą Latvijos regionuose, Baltijos šalyse, Šiaurės ir kituose Europos regionuose. „Tuvumi“ ir su ja dirbantys menininkai nuolat atstovauja Latvijai ir šokio sektoriui tarptautiniuose renginiuose – festivaliuose, konferencijose, simpoziumuose ir platformose.

Idėja ir atlikimas: „IevaKrish“

Muzika: Kārlis Tone

Šviesų dailininkė: Jūlija Bondarenko

Nestandartiniai apšvietimo sprendimai: Jānis Bukovskis / „Those Guys Lighting“

Kostiumų dailininkė: Ieva G.-Sants

DĖMESIO: Šiame spektaklyje naudojami garso efektai, sceninis rūkas, tamsa, mirksinčios šviesos (ne stroboskopinis apšvietimas) ir nuogumas spektaklio pabaigoje.

Kad būtum svarbus ir reikalingas, nebūtina būti tokiam kaip visi. Animacinis filmas visai šeimai „Jūrų slibinas, nemokėjęs plaukti“.

Šalia Norvegijos krantų esančioje nedidelėje saloje jau nuo neatmenamos senovės gyvena jūros slibinai. Visi kartu jie draugiškai leidžia dienas žaisdami ir plaukiodami jūroje. Visi, išskyrus vieną mažą slibiniuką. Jis laikosi atskirai nuo kitų, nes... nemoka plaukti! Kiti jūros slibinai iš to, žinoma, šaiposi - kur tai matyta: jūrų slibinas, o jūroje plaukioti negali!

Vieną dieną jūros slibinas dėdulė Liudvikas, turintis Kinijos drakonų kraujo, netenka sugebėjimo iš šnervių leisti dūmus. Būtų galima su tuo susigyventi, bet šis jo gebėjimas buvo pagrindinė salos gyventojų apsaugos priemonė nuo žmonių. Vienintelė išeitis - keliauti pas tetulę Besę, besislapstančią Škotijos Loch Neso ežere, ir klausti jos patarimo.

Šios užduoties imasi sausumoje puikiai besijaučiantis mažasis slibiniukas. Žinoma, jis truputį bijo, bet supranta, kad nuo to priklauso visų salos gyventojų likimas. Jau pirmosiomis dienomis slibiniukas sugaunamas ir uždaromas į zoologijos sodą. Vis tik nėra to blogo, kas neišeitų į gera: ten jūrų slibiniukas susiranda naujų draugų ir su jų pagalba netrukus atnaujina savo kelionę!

Nuotaikingas ir nuotykių kupinas animacinis filmas visai šeimai „Jūrų slibinas, nemokėjęs plaukti“, Lietuvoje pradedamas rodyti kovo 20 dieną.

Spektaklis šeimai „Indėnų vadas“ pagal O. Henry novelės „Indėnų vado išpirka“ motyvus

O. Henry – tai amerikiečių rašytojo Williamo Sydney Porterio (1862–1910), vieno garsiausių pasaulio literatūros trumpų apsakymų meistrų, pseudonimas. Jo proza atpažįstama dėl gyvo humoro, tikslaus ritmo ir garsiųjų „netikėtų“ pabaigų, tapusių autoriaus vizitine kortele.

Komedija „Indėnų vadas“ (originalus pavadinimas – „The Ransom of Red Chief“) buvo parašyta ir pirmą kartą publikuota 1907 metais bei greitai tapo vienu populiariausių autoriaus kūrinių. Novelė pagrįsta paprastu siužetu, tačiau būtent per šį paprastumą O. Henry ir pavyksta atskleisti veikėjų charakterius bei privesti situaciją iki absurdo, kuriame juokas persipina su taikliomis žmogaus prigimties įžvalgomis. Istorija pasakoja apie du smulkius avantiūristus, nusprendusius lengvai užsidirbti pinigų ir pagrobusius berniuką dėl išpirkos. Jų apskaičiavimai pasirodo klaidingi: vaikas įvykių visai nelaiko tragedija ar pavojumi. Jam viskas, kas nutiko – tai įtraukiantis žaidimas, į kurį jis azartiškai įtraukia ir pačius grobėjus. Pamažu tai virsta smagiomis vaizduotės varžybomis, kuriose suaugusieji praranda kontrolę, o kruopščiai apgalvotas planas subyra akyse. Rolės apsikeičia: jau ne berniukas, o suaugusieji tampa situacijos, kurią patys sukūrė, įkaitais. Istorija gali pasirodyti ganėtinai panaši ir į kultinio, klasika tapusio Chriso Columbuso filmo „Vienas namuose“ istorijos tęsinį.

Nepaisant komedijos formos, kūrinys kelia atsakomybės, šeimos ir ribos tarp suaugusiųjų apskaičiavimo pasaulio bei vaikiškos laisvės temas. Šiame susidūrime laimi fantazija ir nuoširdumas – kaip priminimas, kad būtent jie geba nuginkluoti cinizmą ir godumą. Lengvumo ir vidinio tikslumo derinys padarė šį apsakymą itin paklausų teatre: remiantis juo dešimtmečius įvairiose šalyse buvo kuriamos sceninės versijos, adaptacijos šeimoms ir spektakliai jaunimo teatrams.

Telšių rajono savivaldybės Žemaitės dramos teatro žiūrovams pristatomas spektaklis, skirtas įvairioms kartoms: vaikus įtrauks veiksmas ir žaidimas, o suaugusius – ironija bei atpažįstamos gyvenimiškos situacijos. Tai pastatymas, kuris suvienija bendram išgyvenimui ir primena apie paprastus, bet itin svarbius dalykus.

Režisierius, inscenizacijos autorius – Badri Tserediani
Scenografė – Viktorija Juzefa Venckutė

Kompozitorius – Eligijus Žilinskas
Kostiumų autorė – Jolanta Kačinskienė
Vaizdo projekcijų autorius – Paulius Gadeikis

Berniukas – Matas Gusarovas
Semis – Rolandas Normanas

Bilas – Jogaila Šimkus

Močiutė – Julija Kneitienė

Tėvas – Donatas Žilinskas

Spektaklis Lietuvos kultūros tarybos ir Telšių rajono savivaldybės finansuoto projekto rezultatas.

Pagal Justino Marcinkevičiau poemą „Voro vestuvės“ Klaipėdos jaunimo teatro sukurtas muzikinis spektaklis vaikams yra šmaikšti ir pamokanti istorija bei muzikali alegorija, išryškinanti mūsų pačių ydas. Žiūrovai spektaklio metu susipažins su įspūdingu ir grėsmingu voru Tabalai, su jo pakalikais vabalais ir su saulę nuo voro ginančiais paukšteliais. Ir ne tik susipažins – visa publika, tiek vaikai, tiek jų tėveliai galės ir patys dalyvauti grumtynėse ir kovoje dėl saulės.

Spektaklis „Voro vestuvės“ išsiskiria netikėtais scenografijos sprendimais. Aktoriai kostiumus ir rekvizitą kuria iš paprastų, bet tarsi iš naujo atrastų daiktų, pavyzdžiui, darbinės pirštinės tampa paukščių plunksnomis. Toks kūrėjų pasirinkimas neatsitiktinis. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai siekia, kad vaikai teatre ne tik puikiai praleistų laiką, bet ir lavintų savo vaizduotę, fantaziją ir atsleistų savo neribotas kūrybos galimybes.

Režisierius: Valentinas Masalskis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik

Muzika: Klaipėdos jaunimo teatras

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršys