2020-04-18, 18:00 val.
Šeštadienis
Valstybinis Šiaulių dramos teatras, Šiauliai
0.00 €
Nuolaidos: netaikomos
Renginio trukmė: 2 val.
Pertrauka: yra
Bilietai internetu: neparduodami likus 1 valandai iki spektaklio pradžios
„EŽERAS“
Michailas Durnenkovas
Režisierius - Agnius Jankevičius
Scenografė ir kostiumų dailininkė - Laura Luišaitytė
Vaizdo projekcijų autorius - Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas - Darius Malinauskas
Vaidina:
Nikolajus - Mantas Barvičius
Nina – Gabrielė Ladygaitė
Andrejus - Dalius Jančiauskas
Aliona -Monika Šaltytė
Antonas - Aurimas Žvinys
Alisa - Iveta Raulynaitytė
Viktoras - Rolandas Dovydaitis
Specialistas, Saša, Kareivėlis, Kirilas, Žmogus, Tonečka, Mažasis Kolia, Garikas - Severinas Norgaila
Užmiesčio sodyboje prie ežero susiburia nedidelė draugų kompanija. Jaukioje namo terasoje laiką leidžia dvi poros ir du vienišiai: namo šeimininkas Andrejus ir jo žmona Aliona, daktaras Antonas ir jo mergina ukrainietė Alisa, sūnų autistą auginantis Nikojalus ir šeimininkės draugė Nina. Gražios moterys ir sėkmingi vyrai, svaiginantis pušų kvapas, vasariška šiluma, vežimėlyje ramiai snaudžiantis kūdikis – iš pirmo žvilgsnio tai primena idilišką savaitgalį gamtos prieglobstyje, kai gurkšnojant alų ir sočiai užkandžiaujant mezgasi neįpareigojantys pokalbiai. Bet netrukus į siužetą ima terptis veikėjų istorijos iš praeities ir paaiškėja, kad po simpatiška ir malonia personažų išore slepiasi asmeninių nuoskaudų, nevilties, egoistinių sprendimų ir moralinių kompromisų kupini gyvenimai. Iš viltingo pušų pavėsio ir juodų ežero gelmių išnyra baimių ir neišsipildžiusių lūkesčių fantomai, kurie, gąsdindami artėjančios katastrofos nuojauta, ima smelktis į kiekvieno personažo vidų.
Įtraukiantis, kone detektyvą primenantis pjesės siužetas nuolat blefuoja žiūrovo sąmone, vilioja jį žaisti dvigubus žaidimus ir iki pat finalo gundo neįtikėtinų scenarijų išsipildymu. „Ežeras“ yra tarsi su dvigubu dugnu – kiekvienas epizodas atveria aiškiai neišsakomą, bet nujaučiamą vilties, išsigelbėjimo, išganymo ilgesį. Vienas pjesės veikėjas, Andrejus, pasakoja apie paveikslą, kuris vadinasi „Avys, žvelgiančios į saulėlydį“. Paveiksle vaizduojamos avys ir besileidžianti saulė. Visos avys žiūri viena kryptimi – pasukusios galvas į šviesą. Tačiau tolimiausiame paveikslo kampe yra kažkas tamsus, beformis, juoda dėmė. Andrejus negali liautis galvojęs apie tą paveikslo vietą. Ką dengia ta juoda spalva? Jis norėtų atsigręžti ir pažiūrėti, kas tame juodame kampe ir tuomet perspėti visus.
Pjesė „Ežeras“ ir yra tarsi bandymas atsigręžti į tą tamsųjį paveikslo kampą, bandymas įžiūrėti plika akimi sunkiai pastebimas kasdienybės katastrofas. „Ežeras“ – bauginančiai paveikus ir kartu žmogiškai jautrus mėginimas įspėti mus visus apie pavojingai arti tūnantį ir netikėtais pavidalais užmaskuotą blogį.
Pjesės autorius – Michailas Durnenkovas – yra vienas populiariausių šiuolaikinių Rusijos dramaturgų ir vienas iš nedaugelio autorių, kurie drįsta pasipriešinti Rusijos režimui. Jis aktyviai pasisako prieš Rusijos armijos įvedimą į Krymą. Pjesėje „Ežeras“, parašytoje 2015 m., galima įžvelgti sąsajas ir su A.Čechovo pjesių pasauliu, ir dabartinėmis politikos aktualijomis. M. Durnenkovas kalba apie savąją keturiasdešimtmečių kartą, viduriniąją klasę, pokomunistinėje Europoje jau spėjusią tapti dominuojančia visuomenės jėga. Tai karta, kuri labai greitai išaugo iš jaunystės iliuzijų ir kuriai šiandien tenka gyventi itin prieštaringu istoriniu laikotarpiu.
Režisierius Agnius Jankevičius: “M.Durnenkovas labai gerai pagavo mūsų laiko ženklus. M. Čechovo pjesėse žmonės geria arbatą ir dūžta jų likimai, o „Ežere“ – žmonės valgo šašlyką, geria alų, degtinę ir jų likimai taip pat dūžta. Savaitgalis gamtoje prie ežeriuko – lengvai atpažįstamas, „netalentingas“, bet labai mėgstamas paprastų viduriniosios klasės žmonių laisvalaikio leidimo būdas. Pjesė yra apie kartą, kuri arba gimė, arba buvo labai jauni, kai skilo Tarybų sąjunga. Tuomet vis žmonės buvo tiesiog apsinuodiję viltimi. Juk vargu, ar kas iš tiesų tikėjo, kad Vakarų ir Rytų priešprieša kada nors iširs. Ir staiga visi savo akimis pamato, kaip griūna Berlyno siena. Nors buvau vaikas, aš prisimenu, kokia kraštutinė emocinė patirtis visiems be išimties buvo Lietuvos nepriklausomybės atgavimas. Visi verkėme. O po to atėjo apsvaigimo viltimi laikotarpis, kurį, deja, greitai sudaužė blokada, o Rusijoje – Gaidaro finansinio sektoriaus reforma, lėmusi perėjimą prie libertalinės rinkos. Didžiulės viltys greitai žlugo ir šios pjesės herojai kaip tik ir yra šio žlugimo pasekmė. Jie yra pasekmė to, į kokią neviltį atvedė buvusios viltys. Ratas apsisuko. Tarp valdžios ir privataus gyvenimo – aiški paralelė. Tai, kas pjesėje vyksta su kiekvienu personažu, yra konkretaus politinio sprendimo pasekmė. Politinis kontekstas kabo virš pjesės personažų kaip juodas debesis, tik čia jis nusileidęs į žemę pavojingo ir klampaus ežero pavidalu“.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras
Įmonės kodas: 190755170
Tilžės g. 155, Šiauliai LT-76297