2017-09-20, 18:00 val.
Trečiadienis
Mažeikių kultūros centras, Mažeikiai
0.00 €
Nuolaidos: netaikomos
Nemokamai: vaikai iki 6 metų neužimantys papildomos vietos
Bilietų kasos darbo laikas: darbo dienomis 15-18 val. (Mažeikių kultūros centras)
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Modestas Pitrėnas.
Solistai: Viktorija Bakan (sopranas), Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas), Andrius Žiūra (klarnetas).
KONCERTO PROGRAMA
1. C. Saint-Saëns Bolero iš „El desdichado“
2. C. Saint-Saëns „Danse Macabre“ („Makabriški šokiai“),op. 40
3. G. Rossini „La regata Veneziana“ („Venecijos regata“)
4. J. Offenbach Barcarolle (Barkarolė) iš operos „Hofmano pasakos“
5. J. Offenbach–Ouverture „Orphée aux enfers” (uvertiūra iš operetės „Orfėjus pragare“)
6. L. Delibes „Flower duet“ („Gėlių duetas“ iš operos „Lakmė“)
7. J. Massenet Intermezzo „Meditation“ („Meditacija“ iš operos „Thaïs“)
8. G. Rossini –Tarantella Napoletana „La danza“ (Neapolietiška tarantela „Šokis“)
9. A. Lara „Granada“
10. S. Gastaldon – „Musica Proibita“ („Uždrausta muzika“)
11. G. Rossini „Introdukcija, tema ir variacijos“, solo klarnetui su orkestru
Bilietus į renginį galite įsigyti www.ticketmarket.lt ir Mažeikių kultūros centro kasoje.
LIETUVOS NACIONALINĮ SIMFONINĮ ORKESTRĄ (LNSO) 1940 m. įkūrė kompozitorius, dirigentas ir pianistas Balys Dvarionas, 1964–2015 m. orkestrui dirigavo ir vadovavo Juozas Domarkas, nuo 2015-ųjų rudens kolektyvo meno vadovo ir vyriausiojo dirigento pareigas eina Modestas Pitrėnas, orkestro garbės dirigentas yra J. Domarkas. Robertas Šervenikas yra antrasis LNSO dirigentas.
Orkestras rengia ir atlieka simfoninės muzikos programas ne tik Nacionalinėje filharmonijoje, bet ir įvairiuose Lietuvos miestuose, ilgus metus puoselėja Palangos vasaros koncertų ciklą, tarptautinį Mykolo Oginskio muzikos festivalį Plungėje, solidžiai atstovauja Lietuvos kultūrai užsienyje: koncertuota prestižinėse salėse Sankt Peterburge, Maskvoje, Minske, Madride, Berlyne, Berne, Antverpene, Stokholme, pagrindiniuose Didžiosios Britanijos miestuose, Prancūzijoje, ypač daug koncertuota kaimyninėje Lenkijoje, grota Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, „Prahos pavasaryje“ Čekijoje, „Musica Romantica“ Šveicarijoje ir kituose garsiuose Europos muzikos festivaliuose bei koncertų salėse, tokiose kaip Vienos „Musikverein“, Londono „Barbican Centre“, Kelno filharmonija, Amsterdamo „Concertgebouw“, Maskvos konservatorijos Didžioji salė, Tokijo „Suntory Hall“. 2013 m. orkestras pirmą kartą surengė koncertų turą Pietų Amerikoje (Argentinoje, Brazilijoje, Peru, Ekvadore), koncertavo Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirtuose iškilminguose atidarymo bei uždarymo renginiuose „KlaraFestival“ Briuselyje, Balstogės (Lenkija) filharmonijoje.
LNSO sukauptas repertuaras itin platus ir reikšmingas. Jame regime ir praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūrinių, ir modernios šiuolaikinės muzikos, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros. Nuo 1991 m. orkestras yra nuolatinis šiuolaikinės muzikos festivalio „Gaida“ dalyvis, kasmet pristatantis po kelias lietuvių autorių premjeras. Galima teigti, kad kone visas Lietuvos kompozitorių simfoninių veikalų premjeras grojo LNSO, daug jų yra dedikuotos maestro J. Domarkui. Jo dėka didelė dalis lietuviškos muzikos šiandien skamba ne tik koncertuose, bet ir iš daugybės įrašų, išleistų Lietuvoje ir svetur („Melodija“, „Marco Polo“, „Col legno“, „Ella Records“, „Naxos“).
Kasmet surengdamas apie 50 koncertų, LNSO tęsia unikalias tradicijas, svariai prisidėdamas prie aukštosios muzikinės kultūros puoselėjimo, skatindamas jaunųjų Lietuvos kūrėjų bei atlikėjų meninius užmojus, malonindamas klausytojus tiek kolektyvo brandą liudijančiais stambių žanrų opusais, tiek nevaržomą polėkį bei vaizduotę žadinančiomis simfoninėmis miniatiūromis.
ORKESTRO NARIAI
I smuikai: Algimantas Peseckas (koncertmeisteris), Rasa Vosyliūtė-Mickūnienė, Ilona Girdžiūnaitė, Almina Statkuvienė, Aurelija Urbietienė, Barbora Domarkaitė-Armonienė, Agnė Švagždytė, Paulius Biveinis, Giedrė Žiliukaitė, Algirdas Šimėnas, Izolda Andriukaitienė, Rita Viselgienė, Martynas Grigas, Vilija Valančauskienė, Borisas Traubas, Vytenis Grigas.
II smuikai: Rolandas Sinkevičius (koncertmeisteris), Vilija Peseckienė, Algirdas Jonas Verbauskas, Ramunė Grakauskaitė, Jūratė Juodelienė, Justina Plauškaitė, Rasa Kubilienė, Violeta Barkauskienė, Ingrida Elena Giunter, Sonata Skeivelienė, Lina Miniutė, Nomeda Gatelienė, Kristina Morozova.
Altai: Arūnas Statkus (koncertmeisteris), Vitalija Raškevičiūtė-Gelgotė, Aušra Vileikienė, Henrikas Marcinkus, Dovilė Juozapaitienė, Eglė Delkutė-Kloufi, Olga Lužnova, Ramutė Marcinkienė, Remigijus Vitkauskas, Daiva Valentaitė, Jekaterina Zacharova, Ramunė Miknienė.
Violončelės: Edmundas Kulikauskas (koncertmeisteris), Raimundas Jasiukaitis, Onutė Švabauskaitė, Dainius Misiūnas, Arvydas Malcys, Gunda Baranauskaitė, Kęstutis Eidukonis, Lionius Treikauskas, Valentinas Kaplūnas, Jonas Armonas.
Kontrabosai: Arnoldas Gurinavičius (koncertmeisteris), Jonas Paulikas, Dainius Rudvalis, Augustinas Treznickas, Ramūnas Šlekaitis, Donatas Butkevičius, Vytenis Šležas.
Fleitos: Valentinas Gelgotas (koncertmeisteris), Giedrius Gelgotas, Darius Gedvilas.
Obojai: Tomas Bieliauskas (koncertmeisteris), Viktor Palej, Romualdas Staškus.
Anglų ragas Lukas Sarpalius.
Klarnetai: Antanas Taločka (koncertmeisteris), Andrius Žiūra, Vytautas Giedraitis.
Bosinis klarnetas Aidas Kančauskas.
Fagotai: Jonas Žemonis (koncertmeisteris), Šarūnas Kačionas, Jonas Lesys, Julius Klimavičius.
Kontrafagotas Artūras Mikoliūnas.
Valtornos: Mindaugas Gecevičius (koncertmeisteris), Zigmantas Augaitis, Paulius Lukauskas, Arvydas Valatkevičius, Jurgita Jankevičienė.
Trimitai: Igor Kramarev (koncertmeisteris), Laurynas Lapė, Domas Memėnas, Darius Mišeikis.
Trombonai: Rimantas Valančius (koncertmeisteris), Marius Balčytis, Albinas Gražulis.
Bosinis trombonasValentas Marozas.
Tūba Sergijus Kirsenka.
Mušamieji: Zenonas Bagavičius (koncertmeisteris), Kostia Akopian, Vladislavas Šeibakas, Saulius Astrauskas, Artūras Zimblys, Andrius Rekašius.
Arfa Giedrė Tereškinė.
Vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų MODESTAS PITRĖNAS nuo 2015 m. rudens yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO) vyriausiasis dirigentas ir meno vadovas. Taip pat jis yra Latvijos nacionalinės operos (LNO) pagrindinis kviestinis dirigentas (2009–2014 m. buvo šio teatro vyriausiasis dirigentas) ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) dirigentas. 2006–2011 m. M. Pitrėnas buvo Kauno simfoninio orkestro vyriausiasis dirigentas.
M. Pitrėnas 1995–1996 m. chorinį ir operinį dirigavimą studijavo Zalcburgo Mozarteum universitete (prof. W. Hageno-Grollio ir prof. K. Kamperio kl.); Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) 1997 m. baigė chorinio dirigavimo (prof. L. Abariaus kl.), 2002 m. – simfoninio dirigavimo (prof. J. Domarko kl.) studijas, 2004 m. čia įgijo meno licenciato laipsnį. Dalyvavo dirigentų E.P.Saloneno, J.Panulos, H.Rillingo seminaruose bei meistriškumo kursuose.
Dar būdamas šešiolikos metų, 1990 m. įkūrė chorą „Psalmos“, jam vadovavo iki 2000 m., gastroliavo Europoje ir JAV, laimėjo daug prizų tarptautiniuose chorų konkursuose ir festivaliuose. Kaip dirigentas M.Pitrėnas pelnė reikšmingų apdovanojimų: 2003 m. VII G.Fitelbergo konkurse Katovicuose (Lenkija) jis iškovojo I premiją, aukso medalį ir specialų Silezijos filharmonijos orkestro prizą. Po to kaip kviestinis dirigentas koncertavo su svarbiausiais Lenkijos simfoniniais orkestrais.
Maestro yra parengęs G. Mahlerio, P. Čaikovskio, R. Strausso, S. Prokofjevo, W. Lutosławskio, A. Schnittke’s simfoninių partitūrų su LNSO, Latvijos nacionaliniu, Krasnojarsko valstybiniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais; jau daugelį metų kviečiamas dirbti Vokietijoje su Šiaurės Reino-Vestfalijos jaunimo simfoniniu ir kameriniu orkestrais. Su minėtais kolektyvais koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV ir Kinijoje.
Pastaraisiais metais M. Pitrėnas aktyviai dalyvauja operos teatrų veikloje. Varšuvos didžiajame teatre jis kviečiamas diriguoti G. Bizet „Karmen“; LNOBT parengė R. Portman operos vaikams „Mažasis princas“, G. Donizetti operos „Meilės eliksyras“ ir baleto „Tristanas ir Izolda“ pagal R. Wagnerio muziką premjeras, dalyvavo statant R. Strausso „Salomėją“, P. Eötvöso „Meilę ir kitus demonus“, R. Wagnerio „Valkiriją“, dirigavo baletus „Raudonoji Žizel“, „Graikas Zorba“, P. Čaikovskio operą „Eugenijus Oneginas“; nuo 2009 m. LNO teatre pastatė J. Massenet „Verterį“, G. Puccini „Triptiką“, parengė G. Rossini „Sevilijos kirpėjo“ premjerą, dirigavo R. Wagnerio, G. Verdi, P. Čaikovskio, G. Puccini operas; 2010 m. debiutavo Kelno operos ir Diuseldorfo „Deutsche Oper am Rhein“ teatruose; kviečiamas diriguoti spektaklius Sent Galeno (Šveicarija) operos, Maskvos didžiajame teatruose. 2014 m. M. Pitrėno diriguojama R. Wagnerio opera „Rienzi“ tapo vienu svarbiausių Rygos – Europos kultūros sostinės 2014 – renginių; tais pačiais metais maestro parengė pasaulinę A. Maskato operos „Valentina“ premjerą LNO, veikalas buvo parodytas Berlyno „Deutsche oper“ teatre pažymint Latvijos pirmininkavimą ES Tarybai 2015 m.
M. Pitrėnas bendradarbiauja su garsiais atlikėjais, iš jų minėtini dainininkai M. Salminenas, J. Ryhänenas, A. Antonenko, V. Noreika, E. Montvidas, E. Silinis, A. Angeris, V. Prudnikovas, I. Kalna, A. K. Behnke, A. Grigorian, I. Prudnikovaitė, K. Opolais, P. Yende,A. Nigro, smuikininkai T. Grindenko, B. Skride, P. Bermanas, violončelininkai D. Geringas, A. Kniazevas, pianistai M. Rubackytė, A. Liakhovskis, P. Donohoe ir P. Geniušas, obojininkas F. di Rosa ir kt. Maestro dirigavo Violetos Urmanos solinius koncertus Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje (2009), LNOBT (2010), Vilniaus festivalyje (2013). 2013 m. su šia dainininke ir LNSO surengė pasirodymą „Bozar“ salėje Briuselyje vykusiame „Klarafestival“ renginyje Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai proga.
Už indėlį į Latvijos muzikinę kultūrą 2010 m. M. Pitrėnas pelnė Latvijos muzikinį prizą, 2011 m. jam įteiktas Latvijos prezidento V. Zatlerio apdovanojimas. 2012 m. maestro skirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija.
M.Pitrėnas yra įrašęs daugiau kaip 15 chorinės ir simfoninės muzikos kompaktinių plokštelių. 2013 m. jis buvo pakviestas į Pernu (Estija) surengto K. Taev jaunųjų dainininkų konkurso žiuri. Nuo 2003 m. dėsto LMTA Dirigavimo katedroje, 2015 m. paskirtas šios katedros vedėju.
LNF inf. 2015 m. rugsėjis
VIKTORIJA BAKAN (sopranas)
Lietuvoje gimusi operos solistė nuo 2000 m. studijavo Vilniuje, prof. R. Maciūtės ir prof. V. Noreikos dainavimo klasėse, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Baigė dainavimo bei muzikos pedagogikos bakalauro ir magistrantūros studijas. 2003 m. laimėjo II premiją Zenono Paulausko jaunųjų dainininkų konkurse, o 2006 m. – I vietą Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse. 2007–2009 m. stažavosi LNOBT operos studijoje, vadovaujamoje prof. V. Noreikos ir prof. V. Viržonio.
Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre sukūrė Rožės (R. Portman „Mažasis princas“), Ksenios (M. Mussorgsky „Boris Godunov“), Adinos (G. Donizetti „L’elisir d’amore“), Dzildos (G. Verdi „Rigoletto“) vaidmenis. 2007 m. Estijoje debiutavo Dzildos vaidmenyje (G. Verdi „Rigoletto“), o po metų sekė Violetta Valery (G. Verdi „La Traviata“ ) Latvijos nacionalinėje operoje. Nuo 2010 m. iki 2012 m. dainininkė stažavosi Ciuricho operos teatro tarptautinėje operos studijoje. Ciuricho operos teatre atliko Paminos (W. A. Mozart „The Magic Flute“), Barbarinos (W. A. Mozart „Le Nozze di Figaro“), Blümenmädchen – Gėlių merginos (R. Wagner „Parsifal“), Poloviečių mergaitės (M. Musorgsky „Knyaz Igor“), Norinos (G. Donizetti
„I pazzi per progetto“), Titanios (B. Britten „A Midsummernight’s dream“) vaidmenis. Vienos operos teatre (Theater an der Wien) pasirodė kaip Pirmoji graikė (Ch W. Gluc „Iphigenie en Aulis“) ir Fortuna (Cl. Monteverdi „L’incoronazione di Poppea“).
Nuo 2014 m. iki 2016 m. Viktorija Bakan priklausė Theater an der Wien jaunajam ansambliui, kuriame sėkmingai debiutavo Tatjanos (P. Čaikovskio op. „Eugenijus Oneginas“), grafienės Armelindos (F. L. Gassmann op. „Gli uccellatori“), Almirenos (G. F. Händel op. „Rinaldo“ (Maskvos didžiajame teatre )) vaidmenyse. Taip pat sukūrė Antigonės (T. Traetta op. „Antigone“), Mikaelos (G. Bizet op. „Carmen“), Gretel (E. Humperdinck „Hänsel und Gretel“) vaidmenis. Pirmą kartą debiutavo Italijoje (Milane) 2015 m. Romildos (G. F. Händel op. „Serse“
/ „Coin du Roi“, dirigentas Ch. Frattima) vaidmeniu, o 2016 m. sukūrė Jano vaidmenį, L. Janaček op. „Jenufa“, Sicilijos Teatro Massimo operos teatre ir Belgijos Antwerpeno Vlaamse operos teatre – princesės Volkhovos vaidmenį N. Rimskio-Korsakovo operoje „Sadko“.
IEVA PRUDNIKOVAITĖ (mecosopranas)
2008 m. baigė magistrantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA, prof. R. Maciūtės dainavimo kl.). Ji yra tarptautinio dainininkų konkurso Kelne (Vokietija) bei kelių nacionalinių dainininkų konkursų laureatė.
Solistė dainavo su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Budapešto, WDR (Kelno), Eseno filharmonijos, Bochumo, ORF Vienos radijo simfoniniais, Lietuvos kameriniu orkestrais. Jai teko bendradarbiauti su daugeliu dirigentų, iš jų minėtini – S. Sondeckis, G. Rinkevičius, J. Domarkas, M. Pitrėnas, R. Šervenikas, S. Krylovas, S. Solteszas, S. Sloane’as, A. Joelis, G. Garcia Calvo, R. Gergovas, J. Caballé Domenechas, O. Meir Wellberis, M. Hallsas, G. Carella, T. Netopilas, M. Beltrami, O. Tauskas.
2008–2014 m. I. Prudnikovaitė buvo Eseno Aalto operos teatro (Vokietija) solistė. Sukurti vaidmenys: Končakovna (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Rosvaisė (R. Wagnerio „Valkirija“), Juno (G. F. Händelio „Semelė“), Fenena (G. Verdi „Nabukas“), Gimnazistas (A. Bergo „Lulu“), Federika (G. Verdi „Luiza Miler“), Antroji Norn, Valtrautė, Flošildė (R. Wagnerio „Dievų sutemos“), Suzuki (G. Puccini „Madam Baterflai“), Karmen (G. Bizet „Karmen“), Džuljeta (J. Offenbacho „Hoffmanno pasakos“), Olga (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“). Karmen vaidmenį dainininkė taip pat sukūrė Braunšveigo (Vokietija) nacionaliniame operos teatre, Latvijos nacionalinėje operoje ir LNOBT (čia už jį apdovanota „Operos švyturiu“). 2011 m. ji dainavo Madaleną (G. Verdi „Rigoletas“) „Festwochen“ festivalyje „Theater an der Wien“ (Austrija, rež. L. Bondy) bei Vienos „Volksoper“ pastatymuose. Tarp naujausių solistės darbų – Izoleta (V. Bellini „Svetima moteris“), Polineso (G. F. Händelio „Ariodantė“), Panelė Kvikly (Ms. Quickly, G. Verdi „Falstafas“) ir Ulrika (G. Verdi „Kaukių balius“) Eseno Aalto operos teatre, Olga (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“) Sankt Galeno (Šveicarija) operoje ir Zybelis (Ch. Gounod „Faustas“) „Vilnius City“ operoje.
2010 m. I. Prudnikovaitė pelnė „Metų solistės“ apdovanojimą.
ANDRIUS ŽIŪRA (klarnetas)
1993 m. baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją (V. Žemaičio kl.). Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje 1993–2001 m. jo mokytojais buvo J. Černius ir prof. A. Budrys. 2002–2003 m. stažavosi JAV pas prof. Lawrence’ą Maxey. 2003 m. dalyvavo klarnetininkų simpoziume Oklahomoje (JAV) ir meistriškumo kursuose, kuriuos vedė R. Hawley, B. Harra, R. Morales. 2003 m. drauge su bendraminčiais subūrė Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetą. Su šiuo ansambliu 2005 m. įrašė CD. 2007 m. H. Tomasi vardo pučiamųjų kvintetų konkurse Marselyje (Prancūzija) laimėjo I vietą ir specialų prizą.
A. Žiūra yra respublikinių, tarptautinių konkursų laureatas, dalyvavo daugelyje Lietuvos ,o taip pat ir užsienio festivalių. Kaip solistas ir įvairių ansamblių dalyvis koncertavo Švedijoje, Danijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, JAV, Japonijoje. Solo koncertus yra surengęs su Šv. Kristoforo, Valstybiniu Vilniaus, „Kremeratini“, „Chordos“ styginių kvartetais, VPIO „Trimitas“, „Muzika humana“, Kauno, Klaipėdos, Šv. Kristoforo, „Kremerata Baltica“, Lietuvos kameriniu orkestrais, taip pat su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru. Nuo 1998 m. yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro solistas. Aktyviai tęsia veiklą su Kristupo medinių pučiamųjų instrumentų kvintetu, taip pat yra Lietuvos ansamblių tinklo narys bei nuolatinis šiuolaikinės muzikos projektų dalyvis ir solistas. Savo kūrinių pirmąjį atlikimą Andriui yra patikėjęs ne vienas Lietuvoje kuriantis kompozitorius, iš kurių įsimintiniausi Osvaldo Balakausko koncertas klarnetui ir kameriniam orkestrui bei Anatolijaus Šenderovo „…after Chagall“ klarnetui su styginių kvartetu ir perkusija.
Mažeikių rajono savivaldybės kultūros centras
Naftininkų g. 11, LT-89239 Mažeikiai
Juridinio asmens kodas 190300048
© Ticket Market. Visos teisės saugomos
Sukurta WEBIN
